"Lietūkis" sandėliai

Lietukio_sandeliai_1937
"Lietūkio" sandėliai Žiemos uoste, 1937 m.
"Lietūkis" – Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga, veikusi 1923–1940 m. Kaune. „Lietūkis“ įkurtas pertvarkius 1921 m. Kaune įkurtą Lietuvos žemės ūkio draugiją. Remiamas vyriausybės „Lietūkis“ ilgainiui nukonkuravo kitas prekybinių kooperatyvų sąjungas. 1926 m. prisijungė Šiaurės Lietuvos kooperatyvų sąjungą „Gamintojas“ (centras Šiauliuose). 1927 m. įsteigė Centralinę Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjungą „Pienocentras“, 1939 m. – kooperatyvų sąjungą „Linas“ ir perdavė joms savo narių gamybines funkcijas.

„Lietūkis“ buvo tipiška kooperatyvų sąjunga, kurioje galėjo dalyvauti tik juridiniai asmenys. Jos tikslas buvo derinti atskirų žemės ūkio kooperatyvų ir draugijų veiklą, palaikyti tarp jų ir kitų kooperatyvų nuolatinius ryšius, įvairiais būdais kelti ir tobulinti krašto ūkio kultūrą, žemės ūkio pramonę, organizuoti žemės ūkio gaminių perdirbimą ir tiesioginį pardavimą krašte ir užsienyje. Nugalėjusi konkurentus – smulkesnius kooperatyvus, „Lietūkis“ tapo stipria kooperatine organizacija.

Ziemos uostas Lietukis sandeliai 1930-1940 Schoning LubeckŽiemos uostas ir "Lietūkis" sandėliai, 1930-1940 m. Schoning, Lubeck.„Lietūkis“ pradėjo plataus masto prekybą trąšomis, žemės ūkio mašinomis, sėklomis, veisliniais gyvuliais. „Lietūkis“ buvo didžiausias javų, dobilų, sėmenų ir ankštinių javų supirkėjas tarpukario Lietuvoje, stambiausias javų eksportuotojas: eksportavo linų pluoštą, sėmenis, pašarinių žolių sėklas. Taip pat rengė paskaitas ir kursus žemės ūkio tema, atliko bandymus su trąšomis. Steigė javų valymo punktus, organizavo pieno perdirbimo bendroves. Savo rankose turėjo didmeninės prekybos sandėlius, malūnus, linų perdirbimo fabriką, saldainių fabriką „Birutė“ Šiauliuose.

Pirmaisiais savo egzistavimo metais kooperatyvų sąjunga gaudavo pašalpų iš Žemės ūkio ministerijos. 1923 m. „Lietūkis“ pradėjo veikti su 14 300 litų kapitalu, o 1939 m. kapitalas siekė 10 603 000 litų.

Plėtra Klaipėdoje ir sandėliai

Lietuvos Vyriausybės nurodymu uosto teritorija buvo suskirstyta sektoriais ir išnuomota įvairioms bendrovėms. Užsakovai buvo Lietuvos bankas, „Lietūkis“, „Lietuvos eksportas“ ir kitos bendrovės. Jos didžiulius centralizuotus sandėlius statėsi prie marių, uosto rajone.

1930-1932 m. nutiesus Telšių-Kretingos geležinkelį ir sujungus jį su Klaipėdos-Bajorų (Kretingos) linija, uosto pajėgumai išaugo keletą kartų - nuo tol geležinkeliu tapo įmanoma susisiekti ne tik su Vokietijos, bet ir su visais Lietuvos bei kitų valstybių miestais. Siekiant paspartinti krovos darbus, įsigyti 4 nauji portaliniai (važinėjantys) kranai, o senajam 35 tonų keliamosios galios kranui nupirktas elektros variklis, prie uosto krantinių pastatyta keletas naujų sandėlių.

1930- ųjų pradžioje Lietuva perstatė žiemos uostą ir gerokai jį padidino. 1936-1939 metais  krantinėje buvo pastatyta daug naujų sandėlių. Iš jų dydžiu išsiskyrė "Lietūkio" 32 000 kv.m sandėlis su elevatoriumi grūdams, vienu metu galintis talpinti iki 10 000 tonų grūdų.

Lietukio_sandeliai_uoste_iskraunami_laivai_1938Laivo iškrovimas prie "Lietūkio" sandėlių, 1938 m.Pagrindinis blokas, pastatytas iš plieno ir betono, buvo keturaukštis, o bokšto pavidalo priestatas- netgi septynių aukštų. Statinys buvo 80 metrų ilgio, 20 metrų pločio, o keltuvą turintis bokštas siekė net 29,6 m aukštį. Šitame uosto sandėlyje buvo kaupiamos žemės ūkio mašinos ir gaminiai, metalai ir kiti produktai. Jie buvo paskirstomi tuo metu moderniausiais įrengimais arba pakraunami į geležinkelio vagonus. Laivus pakrovus grūdais buvo galima 100 tonų per valandą apyvarta. Per Antrąjį pasauliniį karą šis sandėlys buvo sugriautas.

Besiplėtojančiai ir atsikuriančiai Lietuvos pramonei reikėjo vis daugiau žaliavų, todėl didėjo ir „Lietūkio“ importuojamų prekių dalis. Buvo importuojami naftos produktai, žemės ūkio mašinos, 100 % visų į Lietuvą įvežamų trąšų, 85 % druskos, 50 % cemento, 25 % geležies. 75 % visų įvežamų trąšų sudarė superfosfatas, likusi dalis – įvairios kitos trąšų rūšys. 60 % viso įvežamo metalo buvo geležis strypais ir lapais, likusi dalis – cinkuota skarda stogams dengti. Pagrindinis tiekėjas (pusė įvežamo metalo) buvo Vokietija, likusi dalis – iš Belgijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos. Cementas daugiausia buvo importuojamas iš Vokietijos, Švedijos, Estijos.

Lietukio_sandeliai_buvo_talpiausi_Klaipedos_uoste"Lietūkio" sandėliai buvo talpiausi Klaipėdos uostePusę įvežamos naftos produkcijos sudarė žibalas, kitą pusę – žalia nafta, tepalai, benzinas. Pagrindiniai tiekėjai: TSRS, JAV, Lenkija, Anglija. 1937 m. „Lietūkis“ Klaipėdos uoste įsigijo penkis 5600 m³ bendros talpos rezervuarus, nutiesė geležinkelio atšaką, pastatė estakadą. Pastatytos talpyklos naftos produktams aplinkiniuose miestuose – Šilutėje, Pagėgiuose, įsigyta 60 geležinkelio cisternų. Naftos produktai buvo gabenami tanklaiviais iš Juodosios jūros Kaukazo pakrantės uostų Batumio ir Tuapsė.

1940 m. TSRS valdžia „Lietūkio“ pagrindu įkūrė Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungą.

Klaipedos-ziemos_uostas_1938_panoramaŽiemos uosto panorama, 1938 m.Lietukio_sandeliai_laivas_Kaunas_1938Lietūkio sandėiai, laivas "Kaunas", 1938 m.

YouTube kanalas

tv-clip-art

... from Klaipeda

Happy Klaipeda

3-D Klaipėda

Virtuali_Klaipeda_pic

 

Vaizdo kameros Klaipėdoje

saugus_miestas2  Vaizdo kameros mieste. Stebėkiti transliuojamą vaizdą realiuoju laiku.

Konverteriai

Matavimo vienetų konverteris

units
 

Valiutos konverteris

currency-trading

Pasaulio laiko zonos

earth_time

Pasaulio šalių šventės

World map

Yra klausimų?

question_man feeder_2
Bill of Lading, Feeder, FCL, ...
FCL document-icon