Paminklai ir skulptūros

1. "Senamesčio sargas"

(Turgaus a., netoli Pilies gatvės)

2006 m. bendrovė „Pamario restauratoriai" miestui padovanojo bronzinę Dobermanų veislės šunį vaizduojančią skulptūrą, kuri nuo šiol saugos Klaipėdos senamiestį. "Senamiesčio sargas" buvo pastatytas siekiant populiarinti Klaipėdos senamiestį ir tikisi, jog ši skulptūra taps dar vienu traukos objektu Klaipėdos lankytinų vietų žemėlapyje.
(Skulptorius S. Jurkus, architektas V. Paulionis)

2. "Neringa"

(tarp Kulių Vartų g. ir Taikos pr.)

Ties Klaipėdos senamiesčio pradžia miestą puošia skulpūra pavadinimu "Neringa". Skulptūroje vaizduojama moteris savo rankose du laivius. Milžinės idėja įprasmina ne didžiuliais masteliais, o maksimalia formos įtampa, koncentruota energija. Kildama aukštyn, plastinė ir emocinė įtampa susikaupia viršutinėje skulptūros dalyje: laivų burės, sparnai ir centrinę kompozicijos ašį vainikuojanti individualizuotų bruožų Neringos galva. Tipas kiek rūstokas, primenantis atšiaurią pamario gamtą. Paminklinė kompozicija su vingiuotais ir laiptuotais takeliais ir laipteliais aplink skulptūrą asocijuojasi su jūros raibuliavimu ar supustytomis kopomis.

(Skulptorė D. Matulaitė, architektas R. Buivydas)

3. "Laukinis vyras"

(Tiltų g. 26A, prie "Friedricho pasažo")

1707 m. Friedricho priemiesčiui buvo suteiktas Friedricho miesto vardas, herbas ir vėliava. Herbe buvo vaizduojamas ąžuolo lapais vainikuotas laukinis vyras, dešine ranka atsirėmęs į inkarą. O ant vėliavos karūna su susipynusiomis raidelėmis FR (Friedruch Rex) - taip buvo parašyta Z. Genienes istoriniuose tyrimuose ir J. Zembrickio Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorijoje.

Manoma, kad laukinio vyro, laukinės moters simboliai yra labai archaiški ir atėję iš pagoniškų tikėjimų - keltų, baltų, frankų, romėnų, graikų ir t.t. (Ant Milano katedros yra laukinis vyras, atsiremęs į vynuoges šaką...

(Skulptorius S. Jurkus)

4. "Vėjas"

Tarptautiniame kalvystės plenere "Keturi vėjai" kalviai iš Lietuvos ir užsienio kūrė vėjarodę „Vėjo" stichijos tema. Kaip ir senosiose kuršių vėjarodėse su ženklais ir užkeikimais, plenero kalviai komponavo savo užkeikimus ir vėjo simbolius. Kiekvienas meistras juos perteikė savaip. Visi šie simboliai pačioje vėjarodėje atspindi galingą vėjo energijos lauką.

5. "Vaikystės svajonė"

(Kruiziniame laivų terminale)
Skulptūrinė kompozicija "Vaikystės svajonė", įkūnijanti vaikystėje gimstančias įspūdingiausias ir reikšmingiausias svajones, buvo pastatyta Klaipėdos uosto kruizinio terminalo teritorijoje, kur atkeliauja didingi kruiziniai laivai, kur mėgsta būriuotis miestelėnai ir miesto svečiai.

"Vaikystės svajonę" uostamiesčiui sukūrė ir padovanojo klaipėdiečiai menininkai Svajūnas Jurkus ir Vytautas Paulionis. Projektą, finansavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bei bendrovė "Pamario restauratorius". Skulptūrinę kompoziciją, turinčią vienintelę misiją – puošti miestą, sudaro ant didžiulio akmens pasilypėjęs ir už pavadėlio laikantis grakštų skaliką berniūkštis, jūreiviška kepurėle mojuojantis praplaukiantiems laivams. Natūralaus ūgio (140 cm) padauža, bei jo šunelis matosi iš tolo ir džiugina keliaujančių mariomis žvilgsnį.

6. "Keturi vėjai"

(Prie kruizinio laivų terminalo)

2007 metais tris dienas Klaipėdos miesto Pilies muziejuje vykusiame tarptautiniame kalvystės plenere "Keturi vėjai" susitikę pusšimtis profesionalių kalvių iš įvairių pasaulio šalių nukaldino ir padovanojo miestui bendrą skulptūrinę kompoziciją pavadimu "Keturi vėjai" - tai daugiau nei 3 metrų aukščio metalo konstrukcija, kurią sudaro pagrindinė ašis ir prie jos pritvirtinti plenero metu kalvių sukurti darbai vėjo tema.

"Iš geležies galima nukaldinti viską - nuo vinies iki jūros ir keturių vėjų stichijos", - šį devizą įkūnijo kanadiečių, latvių, čekų ir mūsiškių kalvių darbai.

7. "Vaiduoklis"

(Prie pasukamojo tiltelio, ties "Old Mill" viešbučiu)
Piliavietės pašonėje, greta pasukamojo tiltelio yra įsikūrusi bronzinė vaiduoklio skulptūra. Tai iš vandens į krantą žengiančio Vaiduoklio siluetas. 2,4 metrų aukščio mistinis personažas yra išlietas iš bronzos, o virš kranto linijos iškilsianti jo dalis turi savo paslaptį: kiekvienas, priėjęs prie Vaiduoklio, bus vaiduokliškai pasveikintas...

Skulptūra įkūnija vieną iš senųjų Klaipėdos legendų, kurioje pasakojama, kaip 1595 metų Klaipėdos pilies sargybinis Hansas fon Heidė iš Ditmaršo žemės staiga išvydo vaiduoklį... Mistiškas legendos svečias po trumpo pokalbio su kariškiu įspėjo, jog miestui gali „grūdų ir malkų pritrūkti...", o po to taip pat netikėtai pradingo rūke.

Projekto iniciatoriai - bendrovė „Pamario restauratorius" ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

(Skulptoriai S. Jurkus ir S. Plotnikovas, architektai V. Dapkevičius ir V. Balsys).

8. "Taravos Anikė"

(Teatro aikštėje)

XX a. pradžioje magistratas svarstė, kaip geriau panaudoti Teatro aikštę. Nutarta aikštės viduryje statyti fontaną ir aplink jį įrengti trikampį skverelį. Fontanas 1912 m. buvo pastatytas, o skverelio atsisakyta.

1912 m. Teatro aikštėje įrengtas fontanas buvo skirtas Klaipėdoje gimusio poeto, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Simono Dacho atminimui. Skulptūra vaizduojanti jaunutę basą mergaitę – vieną iš poeto apdainuotų herojų. Simono Dacho fontanas buvo pastatytas iš visuomenės lėšų. Paminklui dosniai aukojo ir Klaipėdos krašto lietuviai. Tai buvo pirmas humanitarinio turinio memorialinis statinys šiame krašte.

„Taravos Anikės” meilės daina dainuojama ne tik Vokietijoje, bet ir Šveicarijoje,Austrijoje, o Miuncheno rotušės varpai dar ir šiandien skambina šią melodiją.

9. "Slibinas"

(Vežėjų skersgatvyje prie Turgaus g.)

Senamiestyje ant sienos priešais „Pėdos“ galeriją įkurdintas „Slibinas“. Apie 145 kg sverianti, 320 cm ilgio, plieno, bronzos bei granito skulptūra – tarsi mistinis Klaipėdos vardo atsiradimo legendos įamžinimas. Slibino skulptūros kūrėjas–dailininkas Vytautas Karčiauskas. Dailininkas pasakojo, jog idėja sukurti "Slibiną" kilo perskaičius padavimą apie du brolius, kurie išėjo ieškoti vietos miestui. Vienas išėjo aplinkeliu palei upę, kitas pasirinko artimesnį kelią per pelkes ir paržuvo. Vėliau brolis radęs pražuvėlio pėdsakus ir klaikią pėdą. Toje vietoje vėliau brolio atminimui atsiradusi Klaipėda.

Jis teigė, kad dovanodamas miestui skulptūrą kartu siūlo pradėti minėti lietuviško Klaipėdos vardo gimimą. Slibino skulptūra, anot jos autoriaus, simbolizuoja ryšį tarp žemės ir dangaus, vandens ir ugnies. Padaras siena slenka žemyn, o iš jo nasrų į didelę pėdą bėga vanduo.
(Skulptorius V. Karčiauskas)

10. "Stebuklingas peliukas"

(Mėsininkų ir Kepėjų gatvių sankirtoje)

Klaipėdos senamiestyje, Kurpių ir Kepėjų gatvių sankryžoje, pastatyta miniatiūrinė skulptūra iš bronzos ir akmens - "stebuklingasis" peliukas. Skulptūrėlė apjuosta bronzine juosta su burtažodžiais: "Mintis paversk žodžiais - žodžiai taps stebuklais". Autorių teigimu, peliukas stebuklingas ir išpildys gerus norus, reikia tik pašnibždėti į ausį. Pabandykime...

(Skulptoriai S. Jurkus ir S. Plotnikovas)

11. "Bokštas"

(Pasiuntinių, Kepėjų ir Jonų gatvių sankirtoje)

Klaipėdos senmiestyje, Pasiuntinių, Kepėjų ir Jono gatvių susikirtimo skvere esanti skulptūra "Bokštas" pastatyta 1990 m. ir simbolizuoja Klaipėdos miestiečius ir jų kasdienį gyvenima Klaipėdoje. Bokštas yra vaizduojamas tarsi namas, kuriame galima atrasti gyventojų iš skirtingų epochų. Kiekviena "Bokšto" siena yra kitas laikmetis. Skulptūroje vaizduojami miestiečių kasdieniai rūpesčiai ir džiaugsmai, o įvarios detalės pasakoja savo istorijas.

(Skullptorius A. Bosas)

12. "Katinas džentelmeno veidu"

(Kalvių g. ir Pasiuntinių g. sankirta)

Daugelį metų Klaipėdos senamiesčio traukos objektu buvo tapusi granitinė katino su džentelmeno veidu skulptūra, kurią 1980-aisiais metais sukūrė dailininkas R. Midvikis. Du kartus po vandalų siautėjimo skulptūra buvo atstatyta, bet netrukus vėl dingo. 2006 m. vasarą, miesto gimtadienio proga katinas vėl sugrįžo į savo vietą skvere Kalvių gatvėje.

Katinas yra katinas – vaikšto, išeina ir grįžta kada nori. Anuomet „Senamiesčio katinas“ turėjo slaptų galių. Ar jų neprarado beklajodamas, netruksite įsitikinti patys.

(Skulptorius R. Midvikias)

13. "Senamiesčio paštas"

(Tiltų ir Turgaus gatvių sankirtoje)

Idėja padovanoti miestui meno kūrinį kilo Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos nariams. "Senamiesčio pašte" laiškus su naudingomis, įdomiomis idėjomis, pasiūlymais ir linkėjimais gali palikti visi norintys. Raktus nuo dėžutės skulptorius K.Pūdymas įteikė verslininkų atstovei E.Odebrecht. Šis paštas nėra tikras – laiškai cirkuliuos tik tarp verslinkų sąjungos narių. Visgi manoma, kad jį galima puikiausiai išnaudoti siekiant sužinoti miestiečių nuotaikas, išgirsti jų vertinimus. Naujoji skulptūra "Senamiesčio paštas" – ne tik dekoratyvus, bet ir funkcionalus akcentas.

Tikimasi, kad klaipėdiečiai pamėgs šią skulptūrą ir pasimatymus čia mielai skirs tiek jauni, tiek vyresni.

(Skulptorius K. Pūdymas)

14. "Kaminkrėtys" ir "Laimės saga"

(Danės upės krantinėje, greta "Meridiano")

Ant "Žvejų" baro stogo įsitaisė bronzinio „kaminkrėčio“ skulptūra. Norint atgaivinti senąją kaminkrėčių legendą, atnešti Klaipėdos senamiesčiui daugiau laimės ir patrauklumo, sušildyti jo dvasią ir žmones pralinksminti, šalia burlaivio "Meridianas" buvo įkurdintas senamiesčio simbolis – „kaminkrėtys“.

Tikima, kad palietus prie pastato sienos pritvirtintą sagą mus visus aplankys laimė. Kaminkrėčiai visada buvo senųjų miestų palydovai, tačiau ši profesija beveik išnyko perėjus prie centralizuoto šildymo. Nedaug kas atsimena, kad gatvėje sutikus suodiną juodą kaminkrėtį reikėdavo paliesti jo drabužį arba čiupti už sagos (pageidautina juodos) ir sušnibždėti norą: kaminkrėčiai atneša laimę. Skulptūrą miestui padovanojo bendrovė "Pamario restauratorius". Skulptūra yra 2,4 metro ūgio ir maždaug 300 kg svorio.

(Skulptorius K. Pūdymas)

15. "Lietuvos vardo 1000-mečio paminklas"

(Danės upės krantinėje, greta "Meridiano")

Klaipėdiečiai tauriai įprasmino Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Apie svarbią datą žmonėms byloja skvere prie „Meridiano“ paminklas Lietuvos tūkstantmečiui paminėti. Danės pakrantę puošiantis kūrinys yra padarytas iš granito ir bronzos. Iš pastarosios nukaldintas ant žirgo jojantis raitelis - kunigaikštis Vytautas Didysis. Bronzinė figūra iškilo ant granitinio rutulio, kurį laiko apie 4 m aukščio kolona. Paminklo skulptūrinė dalis yra pasukta lygiagrečiai su Tiltų gatve, žirgo galva žiūri į Danės upę, o raitelio - į Biržos tiltą. Ant kolonos šiuolaikišku šriftu lietuvių ir lotynų kalbomis yra iškaldinta, kad paminklas skirtas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui.

Monumento statybą iniciavo Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos paminklo paramos fondo pirmininkas Valentinas Greičiūnas. Paminklas pastatytas jėgas suvienijusių miesto patriotų lėšomis. (Pastatytas 2009 m., Skulptorius R. Midvikis, architektas V. Mazurkevičius)

16. "Puodynė su pinigais"

(Danės upės krantinė, šalia "Meridiano")

Klaipėdos senamiestis pasipuošė dar vienu dekoratyviu elementu - prie pastato Tiltų gatvėje 1 galite išvysti išversta puodynę su monetomis.Pasak skulptūros autorės Inos Šuliak, šiame 1915-1916 metais statytame name veikė pirmoji uostamiesčio taupomoji kasa.

Bronzinė puodynė padaryta remiantis Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje esančiais eksponatais. Monetos skirtingos - įvairių dydžių, įvairių šalių ir laikotarpių, yra ir su Klaipėdos simbolika. Tokia įvairovė simbolizuoja tai, kad Klaipėda - uostamiestis, kur suplaukia prekiaujant su užsienio valstybėmis gauti pinigai.

(Skulptorė I. Šuliak)

17. "Knechtai"

Danės upės krantinėje įrengti šeši knechtai Lietuvos buriuotojams, kurie pirmą kartą 1989 metais ryžosi perplaukti Atlantą ir jachtai „Ambersail" kuri 2009 m. Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti apiplaukė aplink pasaulį.
(Skulptoriai A.Skiezgilas ir K. Pūdymas)

18. "Žvejas" ir buvusi Rotušė

Rotušė - istorinis pastatas, kuriame per Napaleono karus laikinai gyveno (1807-1808) Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize. Tai buvo klasicistinio stiliaus namas, statytas XVIII pb.-XIX a. pr. ir priklausęs danų konsului Lorkui, o vėliau jo giminaičiui Consentiui. 1846m. miesto magistras nupirko šį pastatą, kuris tapo Klaipėdos rotuše.

1971 m. Jūros šventės metu priešais buvusią rotušę buvo pastatyta K. Kisielio skulptūra "Žvejys". Anksčiau toje vietoje stovėjo 1907 m. pergalės prieš Napaleoną šimtmečio atminimui pasatytas Borusios paminklas. Borusios paminklas kartais dar vadinamas Tautiniu paminklu - Klaipėda buvo vienintelis Prūsijos miestas, kurio nebuvo okupavusi Napaleono kariuomenė.

Po 1923 metų lietuviai sukilėliai nukėlė paminklą ir nugabeno į rotušės kiemą. Ketvirto dešimtmečio pabaigoje, sustiprėjus vietinių vokiečių nacionalistinėms nuotaikoms, jis buvo vėl atstatytas. Per Antrąjį pasaulinį karą paminklas dingo, o jo vietoje tarybiniais metais pastatyta "Žvejo" skulptūra. Aplink skulptūrą įrengtas, vasarą veikiantis, fontanas.

(Skulptorius K. Kisielius, architektas P. Šadauskas)

19. "Arka" - paminklas vieningai Lietuvai

Paminklas pastatytas 2003 m., minint Tilžės akto 85-ąsias ir Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva 80-ąsias metines, organizacinio komiteto rūpesčiu, remėju lėšomis ir darbais.Paminklas sveria 150 tonų ir yra 8,5 metro aukščio. Mažoji kolona iš raudonojo granito simbolizuoja Mažąją Lietuvą ir jos kultūrinį paveldą, o pilkoji – Didžiąją Lietuvą. Viršutinė tartum nuskelta paminklo dalis vaizduoja Karaliaučiaus sritį (Kaliningradą), dabar priklausančią Rusijai. Ant paminklo iškalti Ievos Simonaitytės žodžiai: "Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva".
(Skulptorius A. Sakalauskas)

20. "Klaipėdietis"

(Mažvydo alėja)

2008-tųjų vasarą Mažvydo alėjoje buvo įkurdinta skulptoriaus Svajūno Jurkaus ir architekto Vytauto Paulionio sukurta statulėlė - berniukas, puošiantis Klaipėdos miesto herbą ant vieno iš pastatų Tiltų gatvėje. "Klaipėdiečiu" pavadinta puošmena yra apie 45 cm aukščio bronzinė statulėlė.

„Klaipėdietis“ kaip dovana miestui buvo sukurtas prieš šešerius metus, minint 750-ąjį miesto jubiliejų. Skulptūrėlė iki šiol buvo uždaroje patalpoje ir puošė Juliaus Janonio gatvėje esančią biblioteką. Berniukas atsirado anksčiau nei buvo pastatytas. Tai ne sėdintis, o vaikščiojantis „Klaipėdietis“, truputį įžūlus. Pasak autorių, ši skulptūrėlė neturi magiškų galių, tad sugalvoti norų ir jos glostyti nereikia, pakanka tiesiog grožėtis.

(Skulptorius S. Jurkus, architektas V. Paulionis)

21. "Kančia"

(Daukanto g. skveras)
Memorialas yra skirtas Klaipėdos politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti.
(Skulptorius J. Genevičius)

22. „Laiko knyga"

Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos kiemelyje ant sienos išvysite saulės laikrodį-kalendorių.

Saulės laikrodis - pats natūraliausias ir tikriausias laiko tėkmės matavimo prietaisas. Pažvelgę į „Laiko knygą", jūs sužinosite, koks šią akimirką yra tikslus Saulės laikas Klaipėdoje. Ne tas, kurį mums lemia sutartinės laiko juostos ir rodo įprasti laikrodžiai, bet tikras, natūralus, duotas Gamtos. Laikrodyje įrašyti žodžiai„Laikas yra neaprėpiama, amžina upė, nešanti mus supančia begalybe".
(Skulptorius R. Klimavičius, R. Martinkus)

23. "Atsisveikinimas"

(Priestočio g. prie Traukinių stoties)
2002 m. vasarą prie miesto geležinkelio stoties atidengta skulptūra "Atsisveikinimas su Tėvyne", primenanti tragišką šio krašto žmonių likimą.

1941 m. Klaipėdoje buvo 41'188 gyventojai. 1945 m. sausio pabaigoje rusai, užėmę miestą, jame rado tik šešis žmones: dvi senutes lietuvininkes, du karo belaisvius baltarusius ir dvi lenkes architektes, atvežtas čia darbams. Apie 40 tūkst. Klaipėdiečių persikėlė į Vokietijos gilumą dar 1944 m. pabaogoje, o keliasdešimt civilių kartu su vokiečių armijos daliniais pasitraukė per kuršių neriją. Skulptūra įamžiną šį tragišką momentą miestui ir jo gyventojams.
Skulptūra - kraštiečių dovana gimtajam miestui jubiliejaus proga.
(Skulptoriai L. Ir R. Janišovskiai)

24. Informacinis stulpas

Informacinis stulpas, XIX a.pab.1889 m. prie Biržos tilto pirkliai pastatė originalų informacinį stulpą, vadinamąją metrologinę koloną. Tai buvo keturkampis daugiau kaip penkių metrų aukščio stulpas, primenantis XVIII a. akmeninius pašto mylių stulpus, su stogeliu ir vėjo rože. Viršūnėje sukiojosi lengvas, ažūrinis vėjarodis. Kolonoje buvo įtaisytas mechaninis laikrodis, aneroidinis barometras su apsaugos stiklu, termometras, kontrolinis metras, buvo surašyti duomenys apie Saulės, Mėnulio tekėjimą ir nusileidimą, dienos ir nakties trukmę. Vidurinėje kolonos dalyje buvo pažymėta Klaipėdos geografinė padėtis bei kiti duomenys. Žmones prie kolonos ypač traukė automatas, kuris maždaug kas pusę minutės kaitaliojo dvidešimt reklaminių vaizdų. Kolona nugriauta apie 1908m. rekonstruojant biržą.

750-ies metų miesto jubiliejui, informacinis stulpas buvo atstatytas. Jis yra daug mažesnis nei ankstesnysis, tačiau atlieka tą pačią funkciją. Stulpo viduje yra pavaizduotas Klaipėdos žemėlapis ir surašyti svarbiausi duomenys.

25. Paminklas Martynui Mažvydui

(Lietuvininkų aikštė)
Po didžiojo Klaipėdos gaisro (1854 m.) čia buvo pasodinta daug medžių. Aikštė buvo užstatyta tik XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje. XX a.pradžioje aikštės vienu pakraščiu ėjo tramvajaus bėgiai, vedantys į geležinkelio stotį. Galbūt manyta ateityje aikštę paversti reprezentacine. Vėliau aikštėje suaugo medžiai, buvo pastatyta suolų, pasodinta gėlių. Taip ji virto poilsio skveru. Aikštė buvo užstatyta.

1997 m.rugsėjo mėnesį buvusioje „pergalės" aikštėje pastatytas paminklas Martynui Mažvydui -„Katekizmo", pirmosios lietuviškos knygos autoriui, minint tos knygos išleidimo 450 metines. Skulptorius Regimantas Midvikis dirbo prie šios 3,5 m. granitinės skulptūros 4 metus. Akmeniniai stulpeliai priešais skulptūrą simbolizuoja mokyklos suolus. Aikštė pavadinta Lietuvininkų aikšte. Martynas Mažvydas gimė apie 1510 metus. Tiksli jo gimimo data ir vieta nežinomi, manoma, kad kažkur Žemaitijoje, galbūt prie Tytuvėnų. Martynas Mažvydas baigė Karaliaučiaus universitetą. Gyveno labai skurdžiai, visas lėšas skyrė knygoms ir literatūriniam darbui. "Katekizmą" išspausdino 1547 m.

Ši aikštė dar yra buvusi Liepojos, Kanto, Lenino, Pergalės aikšte.

26. Iešmininko skulptūra

(prie Autobusų stoties, S.Nėries g. 16).
Iešmininko skulptūra - tai dar vienas miestui savitumo suteikiantis ir apie XIX a. primenantis paminklas. Uostamiesčio menininko Klaudijaus Pūdymo sukurta senovine Rytprūsių geležinkelininko uniforma vilkinčio barzdoto iešmininko figūra papuošė teritoriją prie raudonplyčio kultūros paveldo pastato Salomėjos Nėries gatvėje.

Pasitempęs, solidaus amžiaus, barzdotas ir orus vyras vieną ranką užkišo už geležinkelininko uniformos švarko atlapo, kitoje laiko žibintą, kuriuo netrukus duos ženklą traukinio mašinistui - taip atrodo naujoji bronzinė skulptūra.Ji stovi netoli autobusų stoties, prie seno pastato, menančio laikus, kai iš Klaipėdos į aplinkines gyvenvietes siauruko bėgiais važinėdavo traukiniai.

XIX a. pabaigoje čia buvo įkurta pirmoji Klaipėdos krašte siaurojo geležinkelio stotis. Iešmininkas žiūri į kitapus gatvės geležinkelio stoties perone stovintį senovinį garvežį ir tai sieja abu objektus emociniu saitu. „Kurdamas šį darbą aš stengiausi atskleisti ne tiktai iešmininko išvaizdą, jo charakterio bruožus, bet ir praeities dvasią", - kalbėjo ir daugiau išnykusių senųjų profesijų savo kūriniuose įamžinęs skulptorius.

Bronzinis iešmininkas primena dar vieną uostamiesčio įžymybę - 1901-1934 m. įrengtomis 11 kilometrų ilgio linijomis dundėjusius tramvajus. Jie keleivius ir krovinius vežiojo iki 1939 m.

28. Paminklas "Albatrosas"

2011 Gruodžio 3 d. Smiltynėje ties Lietuvos jūrų muziejumi iškilmingai atidengtas paminklas "Albatrosas", skirtas jūroje žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams atminti.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, finansavusios paminklo postamento statybą ir organizavusios jo iškilmingo atidengimo ceremoniją, generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas pastebėjo, kad paminklus žmonės statosi sau, kad jie jiems primintų svarbius dalykus. Uosto vadovas tikisi, kad šis paminklas taps klaipėdiečių traukos centru.

Paminklo skulptorius Klaudijus Pūdymas pasidžiaugė, kad jo 12 m aukščio "Albatrosas" jau atlaikė pirmąją didelę audrą praėjusį savaitgalį. Dabar jis ramus, kad jis atlaikys ir visas kitas audras.

Taigi "Albatrosas" pakilo į amžinąjį skrydį. Norėtųsi, kad šis galingas, audras atlaikantis paukštis būtų visada gyvas klaipėdiečių širdyse.

29. Skulptūra "Undinėlė"

Klaipėda nuo šiol turi savąją undinėlę, išnirusią iš Dangės upės ir prabangiame soste viliojančią praeivius prie Biržos tilto, Karališkojoje krantinėje.

Atvėrus senovinių padavimų skrynią vietinių legendų apie undinėles išties yra. Legendoje minima Kuršių mariose gyvenanti paslaptinga, lelijų vainiku pasipuošusi mergelė, kuri ant iškilusios mažos salos pasirodanti žvaigždėtomis naktimis. Ir ta mergelė, marių undinėlė, garsiai ir žavingai dainuojanti, viliojanti pasiklausyti dangiškų dainų į savo salą. Jei kas, patikėjęs daina, šoka į bangas ir plaukia į tą pasirodžiusią salą, neilgai tenai džiaugiasi. Staiga atsiveria kiaurymė ir praryja nuplaukusį su visa sala. Taip, pasak legendos, daug jaunuolių, sužavėtų tos grakščios mergelės dainų, žuvo... Bronzinę Dangės undinėlės skulptūrą miestui dovanojo Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Skulptūros autorius – Klaudijus Pūdymas.