(Skulptorius S. Jurkus, architektas V. Paulionis)
Manoma, kad laukinio vyro, laukinės moters simboliai yra labai archaiški ir atėję iš pagoniškų tikėjimų - keltų, baltų, frankų, romėnų, graikų ir t.t. (Ant Milano katedros yra laukinis vyras, atsiremęs į vynuoges šaką...
Tarptautiniame kalvystės plenere "Keturi vėjai" kalviai iš Lietuvos ir užsienio kūrė vėjarodę „Vėjo" stichijos tema. Kaip ir senosiose kuršių vėjarodėse su ženklais ir užkeikimais, plenero kalviai komponavo savo užkeikimus ir vėjo simbolius. Kiekvienas meistras juos perteikė savaip. Visi šie simboliai pačioje vėjarodėje atspindi galingą vėjo energijos lauką.
(Kruiziniame laivų terminale)
Skulptūrinė kompozicija "Vaikystės svajonė", įkūnijanti vaikystėje gimstančias įspūdingiausias ir reikšmingiausias svajones, buvo pastatyta Klaipėdos uosto kruizinio terminalo teritorijoje, kur atkeliauja didingi kruiziniai laivai, kur mėgsta būriuotis miestelėnai ir miesto svečiai.
"Vaikystės svajonę" uostamiesčiui sukūrė ir padovanojo klaipėdiečiai menininkai Svajūnas Jurkus ir Vytautas Paulionis. Projektą, finansavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bei bendrovė "Pamario restauratorius". Skulptūrinę kompoziciją, turinčią vienintelę misiją – puošti miestą, sudaro ant didžiulio akmens pasilypėjęs ir už pavadėlio laikantis grakštų skaliką berniūkštis, jūreiviška kepurėle mojuojantis praplaukiantiems laivams. Natūralaus ūgio (140 cm) padauža, bei jo šunelis matosi iš tolo ir džiugina keliaujančių mariomis žvilgsnį.
Piliavietės pašonėje, greta pasukamojo tiltelio yra įsikūrusi bronzinė vaiduoklio skulptūra. Tai iš vandens į krantą žengiančio Vaiduoklio siluetas. 2,4 metrų aukščio mistinis personažas yra išlietas iš bronzos, o virš kranto linijos iškilsianti jo dalis turi savo paslaptį: kiekvienas, priėjęs prie Vaiduoklio, bus vaiduokliškai pasveikintas...
Skulptūra įkūnija vieną iš senųjų Klaipėdos legendų, kurioje pasakojama, kaip 1595 metų Klaipėdos pilies sargybinis Hansas fon Heidė iš Ditmaršo žemės staiga išvydo vaiduoklį... Mistiškas legendos svečias po trumpo pokalbio su kariškiu įspėjo, jog miestui gali „grūdų ir malkų pritrūkti...", o po to taip pat netikėtai pradingo rūke.
1912 m. Teatro aikštėje įrengtas fontanas buvo skirtas Klaipėdoje gimusio poeto, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Simono Dacho atminimui. Skulptūra vaizduojanti jaunutę basą mergaitę – vieną iš poeto apdainuotų herojų. Simono Dacho fontanas buvo pastatytas iš visuomenės lėšų. Paminklui dosniai aukojo ir Klaipėdos krašto lietuviai. Tai buvo pirmas humanitarinio turinio memorialinis statinys šiame krašte.
„Taravos Anikės” meilės daina dainuojama ne tik Vokietijoje, bet ir Šveicarijoje,Austrijoje, o Miuncheno rotušės varpai dar ir šiandien skambina šią melodiją.
(Vežėjų skersgatvyje prie Turgaus g.)
Senamiestyje ant sienos priešais „Pėdos“ galeriją įkurdintas „Slibinas“. Apie 145 kg sverianti, 320 cm ilgio, plieno, bronzos bei granito skulptūra – tarsi mistinis Klaipėdos vardo atsiradimo legendos įamžinimas. Slibino skulptūros kūrėjas–dailininkas Vytautas Karčiauskas. Dailininkas pasakojo, jog idėja sukurti "Slibiną" kilo perskaičius padavimą apie du brolius, kurie išėjo ieškoti vietos miestui. Vienas išėjo aplinkeliu palei upę, kitas pasirinko artimesnį kelią per pelkes ir paržuvo. Vėliau brolis radęs pražuvėlio pėdsakus ir klaikią pėdą. Toje vietoje vėliau brolio atminimui atsiradusi Klaipėda.
Jis teigė, kad dovanodamas miestui skulptūrą kartu siūlo pradėti minėti lietuviško Klaipėdos vardo gimimą. Slibino skulptūra, anot jos autoriaus, simbolizuoja ryšį tarp žemės ir dangaus, vandens ir ugnies. Padaras siena slenka žemyn, o iš jo nasrų į didelę pėdą bėga vanduo.
(Skulptorius V. Karčiauskas)
Tikima, kad palietus prie pastato sienos pritvirtintą sagą mus visus aplankys laimė. Kaminkrėčiai visada buvo senųjų miestų palydovai, tačiau ši profesija beveik išnyko perėjus prie centralizuoto šildymo. Nedaug kas atsimena, kad gatvėje sutikus suodiną juodą kaminkrėtį reikėdavo paliesti jo drabužį arba čiupti už sagos (pageidautina juodos) ir sušnibždėti norą: kaminkrėčiai atneša laimę. Skulptūrą miestui padovanojo bendrovė "Pamario restauratorius". Skulptūra yra 2,4 metro ūgio ir maždaug 300 kg svorio.
Monumento statybą iniciavo Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos paminklo paramos fondo pirmininkas Valentinas Greičiūnas. Paminklas pastatytas jėgas suvienijusių miesto patriotų lėšomis. (Pastatytas 2009 m., Skulptorius R. Midvikis, architektas V. Mazurkevičius)
1971 m. Jūros šventės metu priešais buvusią rotušę buvo pastatyta K. Kisielio skulptūra "Žvejys". Anksčiau toje vietoje stovėjo 1907 m. pergalės prieš Napaleoną šimtmečio atminimui pasatytas Borusios paminklas. Borusios paminklas kartais dar vadinamas Tautiniu paminklu - Klaipėda buvo vienintelis Prūsijos miestas, kurio nebuvo okupavusi Napaleono kariuomenė.
(Skulptorius A. Sakalauskas)
Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos kiemelyje ant sienos išvysite saulės laikrodį-kalendorių.
Saulės laikrodis - pats natūraliausias ir tikriausias laiko tėkmės matavimo prietaisas. Pažvelgę į „Laiko knygą", jūs sužinosite, koks šią akimirką yra tikslus Saulės laikas Klaipėdoje. Ne tas, kurį mums lemia sutartinės laiko juostos ir rodo įprasti laikrodžiai, bet tikras, natūralus, duotas Gamtos. Laikrodyje įrašyti žodžiai„Laikas yra neaprėpiama, amžina upė, nešanti mus supančia begalybe".
(Skulptorius R. Klimavičius, R. Martinkus)
(Priestočio g. prie Traukinių stoties)
2002 m. vasarą prie miesto geležinkelio stoties atidengta skulptūra "Atsisveikinimas su Tėvyne", primenanti tragišką šio krašto žmonių likimą.
1941 m. Klaipėdoje buvo 41'188 gyventojai. 1945 m. sausio pabaigoje rusai, užėmę miestą, jame rado tik šešis žmones: dvi senutes lietuvininkes, du karo belaisvius baltarusius ir dvi lenkes architektes, atvežtas čia darbams. Apie 40 tūkst. Klaipėdiečių persikėlė į Vokietijos gilumą dar 1944 m. pabaogoje, o keliasdešimt civilių kartu su vokiečių armijos daliniais pasitraukė per kuršių neriją. Skulptūra įamžiną šį tragišką momentą miestui ir jo gyventojams.
Skulptūra - kraštiečių dovana gimtajam miestui jubiliejaus proga.
(Skulptoriai L. Ir R. Janišovskiai)
ti duomenys. Žmones prie kolonos ypač traukė automatas, kuris maždaug kas pusę minutės kaitaliojo dvidešimt reklaminių vaizdų. Kolona nugriauta apie 1908m. rekonstruojant biržą.
1889 m. prie Biržos tilto pirkliai pastatė originalų informacinį stulpą, vadinamąją metrologinę koloną. Tai buvo keturkampis daugiau kaip penkių metrų aukščio stulpas, primenantis XVIII a. akmeninius pašto mylių stulpus, su stogeliu ir vėjo rože. Viršūnėje sukiojosi lengvas, ažūrinis vėjarodis. Kolonoje buvo įtaisytas mechaninis laikrodis, aneroidinis barometras su apsaugos stiklu, termometras, kontrolinis metras, buvo surašyti duomenys apie Saulės, Mėnulio tekėjimą ir nusileidimą, dienos ir nakties trukmę. Vidurinėje kolonos dalyje buvo pažymėta Klaipėdos geografinė padėtis bei ki750-ies metų miesto jubiliejui, informacinis stulpas buvo atstatytas. Jis yra daug mažesnis nei ankstesnysis, tačiau atlieka tą pačią funkciją. Stulpo viduje yra pavaizduotas Klaipėdos žemėlapis ir surašyti svarbiausi duomenys.
(Lietuvininkų aikštė)
Po didžiojo Klaipėdos gaisro (1854 m.) čia buvo pasodinta daug medžių. Aikštė buvo užstatyta tik XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje. XX a.pradžioje aikštės vienu pakraščiu ėjo tramvajaus bėgiai, vedantys į geležinkelio stotį. Galbūt manyta ateityje aikštę paversti reprezentacine. Vėliau aikštėje suaugo medžiai, buvo pastatyta suolų, pasodinta gėlių. Taip ji virto poilsio skveru. Aikštė buvo užstatyta.
1997 m.rugsėjo mėnesį buvusioje „pergalės" aikštėje pastatytas paminklas Martynui Mažvydui -„Katekizmo", pirmosios lietuviškos knygos autoriui, minint tos knygos išleidimo 450 metines. Skulptorius Regimantas Midvikis dirbo prie šios 3,5 m. granitinės skulptūros 4 metus. Akmeniniai stulpeliai priešais skulptūrą simbolizuoja mokyklos suolus. Aikštė pavadinta Lietuvininkų aikšte. Martynas Mažvydas gimė apie 1510 metus. Tiksli jo gimimo data ir vieta nežinomi, manoma, kad kažkur Žemaitijoje, galbūt prie Tytuvėnų. Martynas Mažvydas baigė Karaliaučiaus universitetą. Gyveno labai skurdžiai, visas lėšas skyrė knygoms ir literatūriniam darbui. "Katekizmą" išspausdino 1547 m.
Ši aikštė dar yra buvusi Liepojos, Kanto, Lenino, Pergalės aikšte.
Iešmininko skulptūra - tai dar vienas miestui savitumo suteikiantis ir apie XIX a. primenantis paminklas. Uostamiesčio menininko Klaudijaus Pūdymo sukurta senovine Rytprūsių geležinkelininko uniforma vilkinčio barzdoto iešmininko figūra papuošė teritoriją prie raudonplyčio kultūros paveldo pastato Salomėjos Nėries gatvėje.
2011 Gruodžio 3 d. Smiltynėje ties Lietuvos jūrų muziejumi iškilmingai atidengtas paminklas "Albatrosas", skirtas jūroje žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams atminti.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, finansavusios paminklo postamento statybą ir organizavusios jo iškilmingo atidengimo ceremoniją, generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas pastebėjo, kad paminklus žmonės statosi sau, kad jie jiems primintų svarbius dalykus. Uosto vadovas tikisi, kad šis paminklas taps klaipėdiečių traukos centru.
Paminklo skulptorius Klaudijus Pūdymas pasidžiaugė, kad jo 12 m aukščio "Albatrosas" jau atlaikė pirmąją didelę audrą praėjusį savaitgalį. Dabar jis ramus, kad jis atlaikys ir visas kitas audras.
Taigi "Albatrosas" pakilo į amžinąjį skrydį. Norėtųsi, kad šis galingas, audras atlaikantis paukštis būtų visada gyvas klaipėdiečių širdyse.
Klaipėda nuo šiol turi savąją undinėlę, išnirusią iš Dangės upės ir prabangiame soste viliojančią praeivius prie Biržos tilto, Karališkojoje krantinėje.
Atvėrus senovinių padavimų skrynią vietinių legendų apie undinėles išties yra. Legendoje minima Kuršių mariose gyvenanti paslaptinga, lelijų vainiku pasipuošusi mergelė, kuri ant iškilusios mažos salos pasirodanti žvaigždėtomis naktimis. Ir ta mergelė, marių undinėlė, garsiai ir žavingai dainuojanti, viliojanti pasiklausyti dangiškų dainų į savo salą. Jei kas, patikėjęs daina, šoka į bangas ir plaukia į tą pasirodžiusią salą, neilgai tenai džiaugiasi. Staiga atsiveria kiaurymė ir praryja nuplaukusį su visa sala. Taip, pasak legendos, daug jaunuolių, sužavėtų tos grakščios mergelės dainų, žuvo... Bronzinę Dangės undinėlės skulptūrą miestui dovanojo Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Skulptūros autorius – Klaudijus Pūdymas.