Apie Klaipėdą

Klaipeda_LT Klaipeda_herbas_1   Klaipeda_veliava
Gyventojų:   156 141 - 2015 m. (162 360 - 2011 m.)
Plotas:   98 km²
Tankumas (2011):   1 593 žm./km²
Pašto kodas:   centrinis LT-91001

Klaipėda
– trečiasis pagal dydį Lietuvos miestas, Kuršių marių ir Baltijos jūros susiliejimo vietoje, Pajūrio žemumoje prie Danės žiočių. Miestas yra Klaipėdos apskrities centras, yra Klaipėdos miesto savivaldybė (su 1 seniūnija), Kuršių nerijos nac. parko ir Pajūrio regioninio parko direkcijos, 17 pašto skyrių (centrinis LT-91001). Stambus neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas. Yra Klaipėdos geležinkelio stotis, autobusų stotis, jūrų uostas, 26 viešbučiai, 4 katalikų bažnyčios, 3 sinagogos, 10 muziejų, 4 teatrai, 15 sporto centrų.

Oficiali miesto diena – rugpjūčio 1-oji (miesto gimtadienis), kasmet liepos mėnesio pabaigoje mieste vyksta Jūros šventė, taip pat Klaipėdą garsina kasmetinis tarptautinis pilies džiazo festivalis. Per miestą teka trys upės: Akmena arba Danė, Smeltalė ir Kretainis. Nuo sostinės Vilniaus Klaipėda nutolusi 311 km į šiaurės vakarus.

Didžioji miesto dalis yra ryčiau jūros ir marių. Klaipėdoje yra dvi perkėlos: senoji (miesto centre) ir naujoji (į pietus nuo centro). Išilgai Kuršių marių yra didelis uostas, kurio šiaurinis kraštas siekia Baltijos jūrą, o pietinis baigiasi ties Malkų prieplauka – Kuršių marių įlankėle, esančia ties Kiaulės Nugaros sala; čia yra tarptautinė jūrų perkėla. Klaipėdoje yra unikalus jūrų muziejus ir delfinariumas. Šiauriau Klaipėdos išlikusios natūralios kopos, veda pėsčiųjų ir dviračių takai į Palangą.

Miesto plotas yra 98 km² - 38 % naudojama pastatams, 1,4 % keliams, 8,45 % ūkininkavimui, 14,08 % vandens, ir 38 % kt.

Miesto dalys

Danės kairiajame krante, ties žiotimis yra Klaipėdos senamiestis (jame XIII–XV a. susiformavo stačiakampis gatvių tinklas), prie Kuršmarių – Smeltė. Danės dešiniajame krante yra Naujamiestis (miesto centras), į šiaurę nuo jo, prie Baltijos – Giruliai (vasarvietė), Kuršių nerijoje – Smiltynė. Nauji gyvenamieji rajonai – Pempininkai, Naujakiemis, Alksnynė, Gedminai ir kt. – pastatyti po 1945 m.

2001 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino Klaipėdos miesto gyvenamųjų rajonų schemą . Joje Klaipėdos miestas padalytas į 60 gyvenamųjų rajonų:
  • Alksnynė
  • Antroji Melnragė
  • Bachmano dvaras
  • Baltija
  • Baltikalnė
  • Bandužiai
  • Birutė
  • Bomelio Vitė
  • Danė
  • Debrecenas
  • Didžioji Vitė
  • Dubysa
  • Giruliai
  • Joniškė
  • Jūrininkai
  • Kalotė
  • Kaunas
  • Kretinga
  • Labrenciškė
  • Laistų sodyba
  • Laukininkai
  • Liepoja
  • Lietuvninkai
  • Luizė
  • Lypkių sodyba
  • Mažasis Kaimelis
  • Mažoji Vitė
  • Medelynas
  • Miškas
  • Miško dvaras
  • Naujamiestis
  • Nemunas
  • Neringa
  • Pakrantės sodai
  • Paupiai
  • Pempininkai
  • Pirmoji Melnragė
  • Plytinė
  • Poilsio mikrorajonas
  • Pušynas
  • Rimkai
  • Rotušė
  • Rumpiškė
  • Šarlotė
  • Šauliai
  • Senamiestis
  • Sendvaris
  • Šilutė
  • Smeltė
  • Smiltynė
  • Švepelių sodyba
  • Tauralaukis
  • Universitetas
  • Uostas
  • Varpai
  • Vėtrungė
  • Vingio mikrorajonas
  • Žardės piliakalnis
  • Žardininkai
  • Žvejybos uostas

    Parkai:
  • Trinyčių parkas
  • Ąžuolynas
  • Miesto parkas
      Miškai:
  • Klaipėdos miškas
  • Smiltynės miškas

Gyventojai

Klaipėdos gyventojų sudėtis istoriškai labai keitėsi. Įkūrus miestą dauguma jo gyventojų buvo vokiečiai, tačiau apylinkių gyventojai iki pat XX a. pradžios buvo daugiausia lietuviai. Nors mieste lietuvių buvo nedaug, tačiau Klaipėda buvo svarbus lietuvių kultūros centras, spaudos draudimo laikotarpiu jame spausdintos lietuviškos knygos lotyniška abėcėle.

1945 m. praktiškai visi gyventojai iš miesto pasitraukė su vokiečių kariuomene. 1946–1953 m. miestas buvo iš naujo apgyvendintas, tarp naujųjų gyventojų didelę dalį sudarė rusai ir kitų TSRS respublikų gyventojai, atsiųsti dirbti naujai kuriamose ir atkuriamose miesto pramonės įmonėse, kiti atvyko savo inciatyva. Tuo pačiu metu į miestą aktyviai kėlėsi ir lietuviai. Pagal gyventojų surašymų duomenis Klaipėdoje gyveno lietuvių:
  • 1959 m. - 55,2 %
  • 1970 m. - 60,9 %
  • 1979 m. - 61,5 %
  • 1989 m. - 63,0 %
  • 2001 m. - 71,3 %
Demografinė raida tarp 1782 m. ir 2010 m.
1782 m. 1823 m. 1837 m. 1861 m. 1897 m.    
5 500 5 300 9 000 17 500 20 100    
1905 m. 1912 m. 1925 m. 1931 m. 1938 m. 1945 m.  
20 700 23 500 35 845 37 142 47 189 3 600  
1950 m. 1959 m. 1970 m. 1979 m. 1989 m. 1992 m. 1999 m.
48 500 89 500 140 342 176 648 202 929 207 100 203 300
2001 m. 2007 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.    
192 954 185 936 183 433 182 716 161 300    

Demografinės raidos diagrama - Demografine_diagrama     (spauskite padidinti)

2009 metų duomenimis, mieste gyveno 183433. 2007 metais gyventojų skaičius pagal amžių:
  • 0–14 m. 14,0 %
  • 15-59 67,1 %,
  • 60+ 18,9 %.

2009 m. mieste gyveno 83 992 vyrai ir 99 441 moterys. Gyventojų sudėtis pagal tautybę, 2001 metų surašymo duomenimis buvo:
  • Lietuviai 71.3 %
  • Rusai 21,3 %
  • Ukrainiečiai 2,4 %
  • Baltarusiai 1,9 %
  • Lenkai 0,4 %
  • Kiti 1,2 %



 
 
 

Klaipėdos miesto vaizdas nuo Kuršių marių pusės

2009 metų duomenimis, mieste gyveno 183433. 2007 metais gyventojų skaičius pagal amžių:

    * 0–14 m. 14,0 %
    * 15-59 67,1 %,
    * 60+ 18,9 %.

2009 m. mieste gyveno 83 992 vyrai ir 99 441 moterys.[3] Gyventojų sudėtis pagal tautybę, 2001 metų surašymo duomenimis buvo:[4]

    * Lietuviai 71.3 %
    * Rusai 21,3 %
    * Ukrainiečiai 2,4 %
    * Baltarusiai 1,9 %
    * Lenkai 0,4 %
    * Kiti 1,2 %

YouTube kanalas

tv-clip-art

... from Klaipeda

Happy Klaipeda

3-D Klaipėda

Virtuali_Klaipeda_pic

 

Vaizdo kameros Klaipėdoje

saugus_miestas2  Vaizdo kameros mieste. Stebėkiti transliuojamą vaizdą realiuoju laiku.

Konverteriai

Matavimo vienetų konverteris

units
 

Valiutos konverteris

currency-trading

Pasaulio laiko zonos

earth_time

Pasaulio šalių šventės

World map

Yra klausimų?

question_man feeder_2
Bill of Lading, Feeder, FCL, ...
FCL document-icon