Apie Klaipėdą

	Gyventojų:			156 141 - 2015 m. (162 360 - 2011 m.)
	Plotas:			98 km²
	Tankumas (2011):			1 593 žm./km²
	Pašto kodas:			centrinis LT-91001

Klaipėda – trečiasis pagal dydį Lietuvos miestas, Kuršių marių ir Baltijos jūros susiliejimo vietoje, Pajūrio žemumoje prie Danės žiočių. Miestas yra Klaipėdos apskrities centras, yra Klaipėdos miesto savivaldybė (su 1 seniūnija), Kuršių nerijos nac. parko ir Pajūrio regioninio parko direkcijos, 17 pašto skyrių (centrinis LT-91001). Stambus neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas. Yra Klaipėdos geležinkelio stotis, autobusų stotis, jūrų uostas, 26 viešbučiai, 4 katalikų bažnyčios, 3 sinagogos, 10 muziejų, 4 teatrai, 15 sporto centrų.

Oficiali miesto diena – rugpjūčio 1-oji (miesto gimtadienis), kasmet liepos mėnesio pabaigoje mieste vyksta Jūros šventė, taip pat Klaipėdą garsina kasmetinis tarptautinis pilies džiazo festivalis. Per miestą teka trys upės: Akmena arba Danė, Smeltalė ir Kretainis. Nuo sostinės Vilniaus Klaipėda nutolusi 311 km į šiaurės vakarus.

Didžioji miesto dalis yra ryčiau jūros ir marių. Klaipėdoje yra dvi perkėlos: senoji (miesto centre) ir naujoji (į pietus nuo centro). Išilgai Kuršių marių yra didelis uostas, kurio šiaurinis kraštas siekia Baltijos jūrą, o pietinis baigiasi ties Malkų prieplauka – Kuršių marių įlankėle, esančia ties Kiaulės Nugaros sala; čia yra tarptautinė jūrų perkėla. Klaipėdoje yra unikalus jūrų muziejus ir delfinariumas. Šiauriau Klaipėdos išlikusios natūralios kopos, veda pėsčiųjų ir dviračių takai į Palangą.

Miesto plotas yra 98 km² - 38 % naudojama pastatams, 1,4 % keliams, 8,45 % ūkininkavimui, 14,08 % vandens, ir 38 % kt.

Danės kairiajame krante, ties žiotimis yra Klaipėdos senamiestis (jame XIII–XV a. susiformavo stačiakampis gatvių tinklas), prie Kuršmarių – Smeltė. Danės dešiniajame krante yra Naujamiestis (miesto centras), į šiaurę nuo jo, prie Baltijos – Giruliai (vasarvietė), Kuršių nerijoje – Smiltynė. Nauji gyvenamieji rajonai – Pempininkai, Naujakiemis, Alksnynė, Gedminai ir kt. – pastatyti po 1945 m.

2001 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino Klaipėdos miesto gyvenamųjų rajonų schemą . Joje Klaipėdos miestas padalytas į 60 gyvenamųjų rajonų:

Alksnynė Antroji Melnragė Bachmano dvaras Baltija Baltikalnė Bandužiai Birutė Bomelio Vitė Danė Debrecenas Didžioji Vitė Dubysa Giruliai Joniškė Jūrininkai

Kalotė Kaunas Kretinga Labrenciškė Laistų sodyba Laukininkai Liepoja Lietuvninkai Luizė Lypkių sodyba Mažasis Kaimelis Mažoji Vitė Medelynas Miškas Miško dvaras

Naujamiestis Nemunas Neringa Pakrantės sodai Paupiai Pempininkai Pirmoji Melnragė Plytinė Poilsio mikrorajonas Pušynas Rimkai Rotušė Rumpiškė Šarlotė Šauliai

Senamiestis Sendvaris Šilutė Smeltė Smiltynė Švepelių sodyba Tauralaukis Universitetas Uostas Varpai Vėtrungė Vingio mikrorajonas Žardės piliakalnis Žardininkai Žvejybos uostas

Parkai: Trinyčių parkas Ąžuolynas Miesto parkas

Miškai: Klaipėdos miškas Smiltynės miškas

Klaipėdos gyventojų sudėtis istoriškai labai keitėsi. Įkūrus miestą dauguma jo gyventojų buvo vokiečiai, tačiau apylinkių gyventojai iki pat XX a. pradžios buvo daugiausia lietuviai. Nors mieste lietuvių buvo nedaug, tačiau Klaipėda buvo svarbus lietuvių kultūros centras, spaudos draudimo laikotarpiu jame spausdintos lietuviškos knygos lotyniška abėcėle.

1945 m. praktiškai visi gyventojai iš miesto pasitraukė su vokiečių kariuomene. 1946–1953 m. miestas buvo iš naujo apgyvendintas, tarp naujųjų gyventojų didelę dalį sudarė rusai ir kitų TSRS respublikų gyventojai, atsiųsti dirbti naujai kuriamose ir atkuriamose miesto pramonės įmonėse, kiti atvyko savo inciatyva. Tuo pačiu metu į miestą aktyviai kėlėsi ir lietuviai. Pagal gyventojų surašymų duomenis Klaipėdoje gyveno lietuvių:

• 1959 m. - 55,2 %
• 1970 m. - 60,9 %
• 1979 m. - 61,5 %
• 1989 m. - 63,0 %
• 2001 m. - 71,3 %

Demografinė raida tarp 1782 m. ir 2010 m.
1782 m.	1823 m.	1837 m.	1861 m.	1897 m.
5 500	5 300	9 000	17 500	20 100
1905 m.	1912 m.	1925 m.	1931 m.	1938 m.	1945 m.
20 700	23 500	35 845	37 142	47 189	3 600
1950 m.	1959 m.	1970 m.	1979 m.	1989 m.	1992 m.	1999 m.
48 500	89 500	140 342	176 648	202 929	207 100	203 300
2001 m.	2007 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.
192 954	185 936	183 433	182 716	161 300

Demografinės raidos diagrama -      (spauskite padidinti)

2009 metų duomenimis, mieste gyveno 183433. 2007 metais gyventojų skaičius pagal amžių:

• 0–14 m. 14,0 %
• 15-59 67,1 %,
• 60+ 18,9 %.

2009 m. mieste gyveno 83 992 vyrai ir 99 441 moterys. Gyventojų sudėtis pagal tautybę, 2001 metų surašymo duomenimis buvo:

• Lietuviai 71.3 %
• Rusai 21,3 %
• Ukrainiečiai 2,4 %
• Baltarusiai 1,9 %
• Lenkai 0,4 %
• Kiti 1,2 %