Fumigacija - tai cheminis arba terminis medienos apdirbimas, siekiant sunaikinti joje esančius kenksmingus organizmus. Daugelis šalių yra įvedusios apribojimus pakavimo medžiagoms, pagamintoms iš medienos. Šios šalys neįsileidžia importuojamų prekių, kurių pakuotėse yra termiškai arba chemiškai neapdorotos medienos.

Fumiguotos paletės ar dėžės turi specialų medyje išdegintą simbolį, kuris parodo, jog galimi parazitai yra išnaikinti. Taipogi kai kurios Lotynų Amerikos šalys reikalauja, jog prie dėžės būtų prisegti ir fumigacija patvirtinantys dokumentai.

Bendroji laivo avarija ir jos sąlygas apibrėžia 1890 m. York Antwerpen taisyklės bei vėlesni jų papildymai. Susidūrus laivams nedelsiant skelbama bendroji laivo avarija, o tai reiškia, kad krovinių savininkai, kurių turtas gabenamas laivu, turi atlyginti ir laivo bei krovinių gelbėjimo darbų išlaidas. Jeigu kroviniai apdrausti krovinių draudimu, tokią žalą sureguliuoja ir išlaidas padengia draudimo bendrovė, kitu atveju – neišvengiama didelių nuostolių.

Įvykus laivo avarijai visi jame esantys keleiviai evakuojami kaip įmanoma greičiau, o laivo kapitonas visomis įmanomomis priemonėmis privalo siekti, jog laivui bei jame esantiems kroviniams būtų padaryta minimali žala. Deja, vien kapitono pastangų nepakanka ir laivo gelbėjimui pasitelkiama pagalba iš šalies.
Po laivo avarijos nuostoliai yra dalijami proporcingai visiems gabentų krovinių ir laivo savininkams. Kuo didesnė gabento krovinio vertė, tuo didesnę gelbėjimo darbų išlaidų dalį teks padengti. Tačiau jei krovinio išgelbėti nepavyko, išlaidos už laivo gelbėjimo darbus bus mažesnės.

Įvykus laivo avarijai kapitonas taip pat turi teise priimti sprendimą dalį ar net visą krovinį išmesti per bortą tam, kad butu galima išsaugoti laivą. Tokiu atveju už prarastą krovinį laivybos kompanija atsakomybės neprisiima. Tokiu nemalonių situacijų sprendimas - krovinio draudimas. 

Laive esančių krovinių savininkai privalo apmokėti jiems pateiktą laivo gelbėjimo sąskaitą arba pateikti galiojantį krovinio draudimo įrodyma (sertifikatą). Jeigu krovinio savininkas iki nurodytos datos neapmoka pateiktos sąskaitos, jo krovinys paliekamas saugojimui savininko sąskaita artimiausiame uoste maksimaliai galimam saugojimo laikui.  Vėliau prekės naikinamos savininko sąskaita. Nustačius laivo avarijos kaltininką, prekių savininkas turi teisę teismo keliu išsireikalauti atlyginti patirtas išlaidas.

Paprastai bendrosios avarijos atveju būtinas draudimo bendrovių operatyvumas, jūrų teisės išmanymas, dideli finansiniai rezervai,  nepriklausomi ekspertai, kurie reikalingi, kad bylos svarstyme būtų geriausiai atstovaujama krovinio savininko interesams. Visus šiuos darbus ir išlaidas iš apsidraudusio krovinio savininko perima draudikas. Jei krovinio savininkas nėra sudaręs vežamo krovinio draudimo sutarties, didelių sumų užstatus tenka sumokėti pačiam savininkui. Tuo ir yra svarbus krovinio draudimas, kadangi atlyginama žala ne tik už patį pažeistą ar prarastą krovinį, bet būtinus mokėjimus už bendrąją avariją, gelbėjimo išlaidas, negautą pelną ir kitus netekimus. 

Kas yra vežėjo atsakomybės ribojimas?

Tuo atveju, kai kroviniai perduodami vežėjui, visa krovinio informacija yra pateikiama transporto važtaraštyje. Šiame dokumente taipogi yra numatyta galimybė pažymėti krovinio vertę. Tokiu atveju vežėjas gali atsisakyti priimti krovinį pervežimui motyvuodamas per didele verte (jeigu vežėjo draudimas nedengia tokios vertės), paprašyti krovinio savinink papildomo draudimo arba pateikti specialius įkainius vertingo krovinio pervežimui.

Vis dėlto dažniausiai krovinio savininkai krovinio vertės važtaraštyje nepažymi, o atsiradus žalai tikisi, jog vežėjas atlygins visus nuostolius. Deja, tai nėra visiškai taip, nes vežėjo atsakomybė už sukeltą žalą kroviniui yra ribota:

• Oro transporte - 19 SDR/kg*
• Jūrų transporte - 2 SDR/kg*
• Žemės transporte - 8,33 SDR/kg*

* SDR yra Specialioji Skolinimosi Teisė. Panašiai kaip valiutos vieneto, SDR dydį kasdien galima pasitikslinti Lietuvos banko internetiniame puslapyje. Pagal tai, koks yra pateiktas SDR dydis ir kokiu transportu gabenami Jūsų kroviniai, galite pasiskaičiuoti kokios maksimalios išmokos už 1 kg sugadinto krovinio Jūs galite tikėtis iš vežėjo. Jei ši suma Jums atrodo gerokai per maža, šiuo atvėju rekomenduojamas (papildomas) krovinio draudimas.

Vežėjo atsakomybę riboja bei kitas bendrines transportavimo taisykles nustato:

• Oro transportas - Varšuvos konvencija (Warsaw Convention)
• Jūrų transportas - Hagos-Vizby konvencija (Hague Visby Convention)
• Autotransportas - CMR konvencija (CMR Convention)

Master Bill of Lading (sutr. MBL)– jūrinės Linijos, kuri tiesiogiai vykdo pervežimą, dokumentas, įrodantis abiejų šalių sutarties sudarymo faktą ir patvirtinantis užsakovo teisę gauti iš krovinio gabenimo kompanijos nurodytą krovinį.

House Bill of Lading (sutr. HBL)– NVOCC operatoriaus dokumentas, įrodantis abiejų šalių sutarties sudarymo faktą ir patvirtinantis užsakovo teisę gauti iš krovinio gabenimo kompanijos nurodytą krovinį.

Šie dokumentai atsiranda ir egzistuoja kartu, kai vykdomas intermodalinis pervežimas. Jūrinės Linijos konosamentas (MBL) išduodamas pervežimui “nuo uosto iki uosto” (t.y. tik jūrinei maršruto atkarpai) , o NVOCC operatoriaus konosamentas (HBL) išduodamas visam maršrutui “nuo durų iki durų”. Kitaip tariant, MBL yra jūrinis, dalinis konosamentas ir yra integruotas į HBL, kuris  yra intermodalinis, pilnas konosamentas.

NVOCC operatorius sumoka Linijai jūrinį frachtą ir yra atsakingas už MBL pristatymą (jei buvo išduoti Originalai) Linijos agentui, o Užsakovas sumoka NVOCC operatoriui transportavimo kainą už visą maršrutą  bei pristato Originalius HBL vietiniam NVOCC operatoriui/agentui, prieš atsiimant krovinį