Prieplaukų "vandeniai"

H. Plavo medienos sandėliams priklausęs vandens plotas, nuo marių atskirtas j dugną įkaltais skirtingo storio ir aukščio rąstais, kaip ir prie panašių kitų iki pat Smeltės nusidriekusių lentpjūvių ir medžio sandėlių, buvo vadinamas „Vandens sodu" („Was-sergarten") - tarp sukaltų polių buvo palikti tarpai, skirti irklinėms valtims ir burlaiviams, taip pat įplaukti ir išplaukti ilgiems rąstų sieliams. Šie savotiški „vartai" buvo uždaromi plaukiojančiais nužievintais, bet nuo ilgo gulėjimo vandenyje ilga dumblių barzda apžėlusiais rąstais, kurie iš vienos pusės buvo tvirtinami stora geležine grandine su įspūdinga spyna. Šiai spynai priklausė proporcingas jos dydžiui ilgakotis raktas, kuris per neapsižiūrėjimą įkritęs į vandenį net neskęsdavo, nes prie jo buvo pririštas didžiulio kamščio gabalas. Iš vandens styrojo didelės sukrautos įvairaus storio ir ilgio keturbriaunių aptašytų rąstų krūvos. Šiuos briaunuotus rąstus vadino „Sleeper", tikriausiai iš anglų kalbos perimtas išsireiškimas, nes Klaipėdos medienos prekyboje įsitvirtino daugybė angliškų terminų. Dauguma miesto žinomiausių medienos prekybos firmų buvo valdomos anglų imigrantų, kurie jau seniai turėjo Vokietijos pilietybę ir buvo tapę gerbiamais Klaipėdos piliečiais, miesto tarybos nariais, įvairių šalių garbės konsulais.

67_Danges_uostas_1Dangės uosto įplaukaSunki buvo tarnyba, kurią atlikdavo šioje uosto dalyje „vandeniais" tituluojami vyrai. Jų vyresnysis pavarde Makat buvo kietas vyriokas, vadovavęs maždaug dviems tuzinams, o kartais ir daugiau vyrų. Makat budriai sekdavo kiekvieną krustelėjimą, pro jo akis neprasprūsdavo nė mažiausia pavesto atsakingo darbo smulkmena. Jei kur nors toli prieplaukos vandenyje įsibridę du ar trys vyrai šnekučiavosi ilgiau nei jam atrodė priderama, tučtuojau atkreipdavo dėmesį ir rėksmingu, skardinio vamzdžio sustiprintu balsu juos sudrausmindavo, liepdavo išsiskirstyti ir grįžti prie darbo. Tiek žiemą, tiek vasarą matydavai jį vilkintį tuo pačiu impregnuotu apsiaustu ir „ziudves-te". Metams bėgant jo regėjimas nusilpo, todėl kišenėje su savimi visada nešiojosi akinius vieliniais rėmeliais ir žiūronus, kad galėtų apžvelgti ir tolimiausią savo valdų kampelį. Kad ir kokie užgrūdinti buvo „vandeniai", prieš Makat ir jo įniršį visi drebėjo. Jeigu vasarą, tai ir taip jau buvo nelengvas, kartais net pavojingas, iš vyresnio amžiaus vyrų jaunuoliško vikrumo reikalavęs darbas. Juk tekdavo balansuoti ant vandenyje plūduriuojančių, visaip besisukinėjančių, labai slidžių, kai nusilupdavo žievė, rąstų. Taip dirbdavo rudenį, beveik iki pat ankstyvos šiaurietiškos žiemos, kai prieplaukos dar nebuvo uždengęs patvarus ledo sluoksnis - šuniškai nemalonus užsiėmimas!

Bet jau  XIX a. aštuntajame dešimtmetyje buvo kitaip. Prancūzų karo belaisvių po 1870 m. iškastas kanalas, kuriam suteiktas karaliaus Vilhelmo I vardas ir kuris pradėjo veikti 1873 m., ne tik žymiai sutrumpino iki tol aplink Ventės ragą vedusį vandens kelią, bet ir sumažino sielių iširimo pavojų, kadangi beliko 2-7 kilometrai Kuršių mariomis priklausomai nuo atstumo iki medienos saugojimo vietos marių pakrantėje arba prie Dangės.

320_sieliai_DangejeSieliai DangėjėTaigi malkų sieliai atsidūrdavo prie „Baseino", kaip vadino Malkų uostą už Smeltės. Atplukdyto krovinio perdavimas niekada nevykdavo be sumaišties nustatant, ar tai konkrečiam pirkėjui skirti sieliai. Priklausomai nuo sandėrio tai būdavo du, trys arba daugiau sielių. Kirtus Vokietijos sieną, rąstai Tilžėje būdavo matuojami prisaikdinto „brakerio" - Matavimo tarnybos viršininko — ir žymimi plaktuku su iškaltomis gavėjo firmos raidėmis. Kiekvieno rąsto matmenys buvo įtraukiami į taip vadinamą matavimų knygą, kurią gavėjo kontorai nusiųsdavo paštu.

Ką gi šie vyrai veikė vandenyje? Iš kiekvienos pusės po du vyrai su kirtikliais užkabindavo ir pristumdavo vandenyje gulinčius palaidus rąstus, vėlgi po porą vyrų iš abiejų pusių trumpais kabliais prisitraukdavo atvarytą rąstą ir užvyniodavo ant dviejų ar trijų rąstų priklausomai nuo storio tvirta plieno grandine ir ją suverždavo. Ant kranto gulintis kitas grandinės galas buvo pritvirtinamas prie stulpo, ant kurio pririštos arklių traukiamosios virvės. Kai tik draugužis Perkamas vandenyje jau buvo užveržęs vieną grandinės galą, prie stulpo grandinė taip pat jau būdavo pritvirtinta, balnuose sėdėję raiteliai, kurie atsigręžę budriai sekė veiksmą, pakeldavo rimbus ir garsiais šūksniais paragindavo tris ar keturis nedidelius kudlotus arkliukus.

Reikėjo būti itin mikliam ir patyrusiam mėginant užtraukti į sausumą sunkius, ilgus, vandenyje išmirkusius ir šildžius rąstus taip, kad viršuje jie atsidurtų kaip įmanoma tvarkingiau. Prižiūrėtojas reikalui esant „dirigavo" raiteliams šūksniais. Kol buvo kraunami pirmieji sluoksniai, kiekvienas raitelis susižvalgydavo su kitu ir taip nustatydavo, ar jam paraginti, ar sustabdyti savo arkliuką. Tačiau kai iškildavo penktasis ar šeštasis sluoksnis, vienas kito jau nebematydavo, tada prižiūrėtojas, dažniausiai samdytas valstietis, griausmingu balsu rėkdavo komandas savo bernams.

Po to, kai iš vandens būdavo ištraukti ir sukrauti paskutiniai rąstai, įsivyraudavo žiemos ramybė. Jei žiema ateidavo anksčiau nei įprasta, pasitaikydavo, kad palaidi rąstai ar sieliai įšaldavo.

Didelis, platus laukas nuo marių pakrantės iki pat medienos sandėlius nuo Malkų gatvės skiriančios tvoros, keleto šimtų metro ilgio ir tiek pat pločio, visas prisipildė aukštomis rąstų krūvomis. Kadangi ilgesni rąstai buvo paliekami viršutinėms eilėms, rąstų krūvos ir tarp jų susidariusios ertmės išsišakodavo į ilgus dengtus koridorius, ku¬riuos perkirsdavo per aikštę vedantys takeliai, kad valkstantieji nebūtų priversti daryti didelį lanką į šalį. Dėl to buvo svarbu pirma pripildyti toliausiai esančias sandėliavimo vietas.

Aukšta ir plati garinė lentpjūvė buvo Plavo medienos saugojimo aikštės centras. Žemame iš trijų pusių atvirame priestate buvo įrengti pjūklai. Juos prižiūrėjo lentpjūvės meistras, kuris, prieš sureguliuojant ašmenis, nuodugniai įvertindavo kiekvieną rąstą, kaip galima naudingiau jį suvartoti. Tai buvo svarbus asmuo, nuo jo priklausė visos lentpjūvės klestėjimas ir nauda, tuo pačiu ir visos firmos gerovė.

Ir dar šis tas buvo į keletą erdvių suskirstytame lentpjūvės pastate - izoliuota vidaus patalpa, kurioje iki kito rudens laikėsi žiemą nuo priekrantės atgabentas, į krūvas sukrau¬tas ir pjuvenomis padengtas ledas. Kiekvienam senam klaipėdiečiui pažįstamas vaizdas, kai vyrai, marioms pasidengus pakankamai storu ledo sluoksniu, ilgu metaliniu pjūklu išpjaudavo didelius keturkampius ledo gabalus. Ne tik aukščiau aprašytoje patalpoje, bet ir lauke stirksojo aukšti ledo kalnai ir tarp kiekvieno sluoksnio buvo priberiama pjuvenų. Aplink sukrautą ledą būdavo pastatomos lentų sienos ir taip pat apdengiama lentomis. Ir čia ledas laikydavosi iki pat vidurvasario. Pirmiausia ledas buvo skirtas darbininkų namų ūkiams aprūpinti.

YouTube kanalas

tv-clip-art

... from Klaipeda

Happy Klaipeda

3-D Klaipėda

Virtuali_Klaipeda_pic

 

Vaizdo kameros Klaipėdoje

saugus_miestas2  Vaizdo kameros mieste. Stebėkiti transliuojamą vaizdą realiuoju laiku.

Konverteriai

Matavimo vienetų konverteris

units
 

Valiutos konverteris

currency-trading

Pasaulio laiko zonos

earth_time

Pasaulio šalių šventės

World map

Yra klausimų?

question_man feeder_2
Bill of Lading, Feeder, FCL, ...
FCL document-icon