Po 1923 m. sukilimo atgavus Klaipėdos kraštą, pagrindinio Lietuvos uosto veikla ypač suintensyvėjo. Jeigu 1923 m. į jį įplaukė tik 652, išplaukė 667, 1930 m. įplaukė ir išplaukė po 960, tai 1938 m. įplaukė jau 1544 ir išplaukė 1563 jūrų laivai. 1923-1939 m. Klaipėdos uoste apsilankė net 47-ioms užsienio valstybėms priklausantys laivai. Nuolat daugėjo ir krovinių: 1928 m. įvežta 438 000 t, išvežta 156 000 tonų, 1938 m. įvežta 1 112 839 t, išvežta 420 444 tonos krovinių. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Klaipėdai teko 80 proc. šalies eksporto ir 70 proc.importo.
Uosto modernizacijai ir naujoms statyboms 1923-1939 m. skirta 39 milijonai litų. Sutvarkyti molai, gilinta akvatorija, 1928-1932 m. pastatytas naujasis Žiemos uostas, kurio šiaurinė krantinė buvo 115 metrų, pietinė - 220 m, rytinė - 528 m ilgio, gylis prie jų siekė 8 metrus. 1930-1932 m. nutiesus Telšių-Kretingos geležinkelį ir sujungus jį su Klaipėdos-Bajorų (Kretingos) linija, uosto pajėgumai išaugo keletą kartų - nuo tol geležinkeliu tapo įmanoma susisiekti ne tik su Vokietijos, bet ir su visais Lietuvos bei kitų valstybių miestais.
Siekiant paspartinti krovos darbus, įsigyti 4 nauji portaliniai (važinėjantys) kranai, o senajam 35 tonų keliamosios galios kranui nupirktas elektros variklis, prie uosto krantinių pastatyta keletas naujų sandėlių (iš jų dydžiu išsiskyrė "Lietūkio" 32 000 kv.m sandėlis su elevatoriumi grūdams, vienu metu galintis talpinti iki 10 000 tonų grūdų). Dar viena 216 metrų ilgio krantinė pastatyta kairiajame Danės krante, nuo Karolio tilto iki perkasos į Kopgalio tvirtovės kanalą. Iškasus tarp jo ir Kuršių marių perkasą, kanalas tapo uostu mažiesiems laivams. 1936-1939 m. taip pat pastatyta 540 m krantinė Žvejų uosto link.
Dokumentinis filmuota medžiaga apie Klaipėdą nufilmuotas galbūt Julius Miežlaiškis, 1938 m.
Garso takelis - "Kaip nusieičiau Į Klaipėdužę" (fragmentas) žodžiais "Keisto folkloro grupė".
