Klaipėdos žiemos uostas pradėtas kurti po didžiojo 1854 m. Klaipėdoje siautusio gaisro. 1855 m. - iškastas, o 1872 m. - užbaigtas. Uostas buvo 250 metrų ilgio 180 m pločio ir 5,5 m gylio. Žiemos uosto ištakos siekia XVI–XIX a. Į Klaipėdą atplaukę ir čia likę žiemoti burlaiviai ilgai glaudėsi natūraliose užuolankose, už ragų Dangės upėje. Tačiau kartais tokia priebėga virsdavo spąstais. Pasikeitusi srovė, audringas vėjas ar pajudėjęs ledas grasydavo burlaiviams žūtimi.
Žiemos uoste kraunama mediena, 1913 m.XVIII a. Klaipėda tapo vienu pagrindiniu medienos eksporto Baltijos uostu, todėl poreikis saugiai priimti žiemos užkluptus laivus tik didėjo. Padėtį pakeitė valstybės investicijos suteiktos Prūsijos karalystės tapsmo Vokietijos imperija metu.
1855 m. rugpjūčio 25 d. pradėtas įrenginėti Žiemos uostas Kuršių marių pakrantėje. Dėl „trūkinėjančio“ finansavimo bei sudėtingos politinės padėties darbai užtruko ir buvo baigti tik 1872 metais, Prancūzijai sumokėjus kontribuciją. Į Klaipėdos uosto vandens infrastruktūrą įjungus Žiemos uostą, 1873 m. atidarytą Karaliaus Vilhelmo kanalą, nutiestas geležinkelio atšakas Žiemos uostas – Klaipėdos stotis (1876 m.) ir Žiemos uostas – Šiaurinė balasto krantinė (1878 m.), tikėtasi greito Sieliai žiemos uoste, 1918 m.suklestėjimo. 1875–1881 m. medienos prekybos krizė sumenkino viltį nesunkiai gauti didelį pelną. Po krizės medienos eksportas augo lėtai. Kai burlaivius pakeitė garlaiviai, tapo aišku, kad mažas ir negilus Žiemos uostas nebegali sutalpinti visų laivų. Menkas gylis, medienos krovos darbai, lėtai vystoma infrastruktūra neleido uosto naudoti visu pajėgumu. 1879–1914 m. buvo svarstomos įvairios galimybės pagerinti padėtį Žiemos uoste.
Priimtų sprendimų įgyvendinimą nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. 1925–1932 m. didelių Lietuvos Respublikos investicijų dėka Žiemos uostas buvo modernizuotas. Uosto šiaurinė krantinė buvo 115 metrų, pietinė - 220 m, rytinė - 528 m ilgio, gylis prie jų siekė jau 8 metrus.Žiemos uosto įlanka; matosi locų bokštas. 1915 m.
Geležinkelio mazgas žiemos uoste, 1916 m.
Medienos rąstai traukiami iš vandens, 1913 m.
Dėl vietos trukumo anglis į geležinkelio vagonus kraunama per medienos rietuves. 1913 m.
Medienos rietuvės žiemos uoste. Tolumoje, kairėje, iki šiol išlikę „Sveikatingumo namai“. 1913 m.
Krovikai karučiais iškrauna anglį iš laivo į geležinkelio vagonus, per medienos rietuves. 1913 m.
Žiemos uosto planas su garlaivių stovėjimo vietomis, 1914 m.
Žiemos uosto išplėtimo projektas, 1914 m.
Žiemos uosto panorama,
1926 m.