Pastatų ir gatvių istorijos

Klaipėdos krašto direktorija (Tiltų g.17)

pirmoji-lietuviska-klaipedos-krasto-direktorija_1923Pirmoji lietuviškoji Klaipėdos krašto direktorija. Iš kairės sėdi: V.Gaigalaitis, E.Simonaitis (pirmininkas), K.Lekšas; stovi: M.Reizgys, J.Toleikis. 1923 m.Krašto statutas nustatė Klaipėdos krašto valdžios organus bei jų kompetencijos ribas. Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos krašte buvo respublikos prezidento skiriamas gubernatorius, turėjęs teisę iš vietinių gyventojų skirti direktorijos, kaip vykdomosios valdžios organo, pirmininką, vetuoti prieštaraujančius Lietuvos Konstitucijai įstatymus, direktorijos pritarimu sušaukti seimelį nepaprastajai sesijai ar paleisti jį anksčiau laiko. Direktorijos narius rinkosi jos pirmininkas. Direktorija privalėjo turėti seimelio pasitikėjimą, jos kompetencijai priklausė krašto atstovavimas santykiuose su Valstybės organais, teisėjų ir uosto direkcijos nario skyrimas, politinė ir ekonominė savivaldybių, Bažnyčios ir vietinio susisiekimo priežiūra, privalomų įsakymų ir policijos taisyklių leidimas.
 
Autonominio Klaipėdos krašto statusą Lietuvos sudėtyje apibrėžė Klaipėdos krašto Konvencija pasirašyta  Paryžiuje  1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje. Konvencijos garantais tapo Anglija, Prancūzija, Italija ir Japonija, tačiau šie garantai negalėjo padėti tuomet, kai nacistinė Vokietija pareiškė pretenzijas į vienintelį Lietuvos uostą.
 
Klaipėdos krašto autonomijos užtikrinimui Konvencija apibrėžė tokią viešąją tvarką, kuri įgalino krašto gyventojus saugoti ir išlaikyti savo tradicijas. Krašte funkcionavo dvi kalbos - vokiečių ir lietuvių. Nenuostabu kad miestas turėjo du visiškai skirtingai skambančius pavadinimus. Čia jums ne Vilnius ir Wiłno.

Klaipėdos krašto valdžios kompetencijai priklausė apskričių ir valsčių organizacija bei administracija, tikybos reikalai, švietimas, viešoji sveikata, darbo ir socialinė įstatymdavystė, įstatymų leidimas civilinės, darbo, agrarinės, miškų ir prekybos teisės srityse. Autonominių organų kompetencijai taip pat priklausė teismai, mokesčių ėmimas, krašto ir miestų policijos veiklos organizavimas, vidaus laivininkystė ir panašiai.

Direktorija_Klaipedos_krasto_Fr_Vilhelmo_1925Klaipėdos krašto direktorija Fr.Vilhelmo g., 1925 m.Direktorija_Tiltu_gatve_17... šiandien rekonstruotas pastatas Tiltų g.17
 
Politika Klaipėdos krašte tarpukaryje buvo konfrontacinė.  Jau pirmieji rinkimai į Klaipėdos krašto Seimelį buvo konfrontaciniai. 1925 metais rinkimuose į Klaipėdos krašto Seimelį  už lietuviškas partijas balsavo 6,1% rinkėjai , o jos gavo 2 atstovus Seimelyje. Tuoj pat po sėkmingų rinkimų, vokiečių partijos Klaipėdos krašto gubernatoriaus paskirtam Direktorijos pirmininkui E.Simonaičiui  pareiškė nepasitikėjimą. Tarpukariu vokiečiai kaltino lietuvius siekimu išstumti vokiečių kultūrą ir kalbą, policijos savivale ir krašto ekonomikos griovimu, o lietuviai – vokiečius bei memelenderius siekiu atplėšti kraštą nuo Lietuvos ir, ne be pagrindo, politine orientacija į Vokietiją.
 
Rinkimų į Klaipėdos krašto Seimelį rezutatai rodė aktyvią vokiškų ir lietuviškų elementų kovą dėl įtakos, kuri, deja, baigėsi ne lietuvių pergale. 1927 metais  lietuviai gavo 13,4% balsų (4 atstovai),  1930 metais - 17,7% (5 atstovai), 1935 metais -18,3% (5 atstovai), o paskutinį kartą prieš nacių triumfą 1938 metais 12,8% (4 atstovai).
 
Iš visų tarpukaryje veikusių Seimelių, tik vienas sulaukė trijų metų kadencijos pabaigos. Per tą laiką pasikeilė devyni Klaipėdos krašto gubernatoriai ir šešiolilka Direktorijų. Nestabilumas buvo būdingas klaipėdietiškos politikos bruožas. 

YouTube kanalas

tv-clip-art

... from Klaipeda

Happy Klaipeda

3-D Klaipėda

Virtuali_Klaipeda_pic

 

Vaizdo kameros Klaipėdoje

saugus_miestas2  Vaizdo kameros mieste. Stebėkiti transliuojamą vaizdą realiuoju laiku.

Konverteriai

Matavimo vienetų konverteris

units
 

Valiutos konverteris

currency-trading

Pasaulio laiko zonos

earth_time

Pasaulio šalių šventės

World map

Yra klausimų?

question_man feeder_2
Bill of Lading, Feeder, FCL, ...
FCL document-icon