Nuo pirmųjų mūsų eros amžių dabartinės Klaipėdos teritorijoje lokalizuojamos kuršių gyvenvietės. Miesto pradžia laikomi 1252 metai. Tuomet Dangės upės žiotyse Livonijos ordinas ir Kuršo vyskupas nusiaubė gyvenvietę ir jos vietoje pastatė Memelburgo pilį, prie kurios kūrėsi miestas. 

1413 m. arbitratorius Benediktas Makra nusprendė, kad Klaipėda turi priklausyti Lietuvai[ 1422 m. Melno taika baigė ilgą konfliktą tarp Vokiečių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kuris trumpam atsinaujino tik Trylikos metų karo metu, kai 1457 m. miestą buvo trumpam užėmusios žemaičių pajėgos, vadovaujamos Jono Kęsgailos.

Iš Rytų Indijos Rusiją pasiekė rytietiška „bjaurybė" — cholera. Rusija tuomet malšino lenkų sukilimą. Cholera išplito iki mūsų pasienio. Buvo uždarytas judėjimas per sieną, o gyventojams buvo uždrausta prekyba su kaimynine epidemijos apimta šalimi. Per sieną pereiti buvo galima tik išimties tvarka ir tik prie Smalininkų, Laugalių ir Nemirsetos. Pereinantieji sieną turėjo praeiti 10—20 dienų karantiną.

1854 m. spalio 4-osios vakare užsidegė šiukšlių krūva ir lajaus sandėlis prie Balasto aikštės.

Klaipėda — į rytus nutolęs prekybos mediena miestas, o mediena jam gabenama įspūdingo dydžio sieliais, vadin amais „Triften" (tikriausiai nuo angliško žodžio „drift" - dreifuoti, plūduriuoti), kuriuos sielininkai savo ruožtu vadina „Jallen".