A.Hitleris Klaipėdoje 1939 m. kovo 24 d.

Vėlesni įvykiai po ultimatumo

Hitleris Klaipedoje jurinis konvojus 1939Jūrinis konvojus atvyksta į KlaipėdąDar neįsigaliojus ultimatumui, į Klaipėdą įžengė Vermachto daliniai. Į Klaipėdos uostą atvyko 11 kariniu laivu Vokietijos flotilė, o kariniu laivu "Deutschland" atplaukė pats Hitleris ir Klaipėdoje pasakė trumpą kalbą. Lietuva tuo metu teturėjo tik vieną karinį laivą - "Prezidentas Smetona". Kol vokiečiai šventė Klaipėdos krašto prijungimą prie prie Reicho, Europos politikai baiminosi, kad panašus likimas gali ištikti ir Gdansko teritoriją.

Dėl Hitleris Klaipedoje 1
A.Hitleris atvyksta laivu
į Klaipėdą, 1939 m.
atitinkamų įvykių Lietuvos prezidento Antano Smetonos autoritetas užsienio politikoje sumenko: per kiek daugiau nei metus tai buvo jau antras Lietuvai pareikštas ir jos priimtas ultimatumas iš užsienio valstybių. Vokietijos ultimatumas išprovokavo politinę krizę šalies viduje: neaktyvi Vlado Mirono vadovaujama vyriausybė buvo pakeista kita, su generolu Jonu Černiu priešakyje.

Klaipėdos praradimas buvo skaudus smūgis Lietuvos ekonomikai.
Iki 70 % užsienio prekybos keliavo per Klaipėdą. Klaipėdos kraštas užėmęs tik kelis procentus Lietuvos teritorijos sudarė trečdalį jos pramonės. Lietuva taip pat prarado ir savo investicijas į uosto infrastruktūrą. Maždaug 10 000 pabėgėlių (daugiausia žydų) kėlėsi į didžiąją Lietuvą ir prašė Lietuvos vyriausybės prieglobsčio.

vokieciu aviacija 1939Vokiečių aviacija Klaipėdos dangujePo Klaipėdos praradimo Vokietijos įtaka Lietuvoje sustiprėjo tiek, kad buvo atvirai nurodinėjama su kuo Lietuvai prekiauti ir su kuo ne. 1939 m. pabaigoje eksportas į Vokietiją sudarė apie 75 %, o importas iš Vokietijos - apie 86 % visos prekybos. Pasirašius Molotovo-Ribentropo paktą Lietuva buvo atiduota Vokietijai (tik vėliau, užkariavus Lenkiją, sutartis buvo pakoreguota ir beveik visa Lietuva buvo atiduota Sovietų Rusijai). Vokietija netgi siūlė Lietuvai prisidėti prie Lenkijos puolimo ir atsiimti Vilnių jėga, tačiau daugumai Lietuvos politikų, tarp jų ir A. Smetonai, abejojant galutine Hitlerio pergale, taip pat daugeliui politikų palaikant neutralumo politiką bei raginant Prancūzijos ir D. Britanijos diplomatams buvo priimtas neutralumo įstatymas, kuriam pritarė visos politinės jėgos.

Iki Antrojo pasaulinio karo tai buvo paskutinis Vokietijos žingsnis jos ekspansinėje politikoje. Lietuva prarado svarbų ekonominį uostą. Šalyje smuko gyventojų patriotizmas ir pasitikėjimas savo valdžia. Ikikarinių įvykių atžvilgiu Tautų Sąjungai tai buvo dar vienas nelauktas žingsnis ir problema.

Vokietijos jureiviu paradas Malku gatveje 1939 03 23Vokietijos jureivių paradas Malkų gatvėjeKlaipedos krasto aneksija 1939 Zveju gatveVokietijos kareiviai Žvejų gatvėjė Hitleris Klaipedoje Sventine kolona Birzos gatveje 1939 kovo 23Šventine kolona dab. Tiltų ir Manto gatvėse

Hitleris Klaipėdoje

1Hitleris Klaipedoje 2Iš uosto į "užkariautą" miestą939 Kovo 24d. Klaipėdoje pasirodė ir pats Adolfas Hitleris. Jis iš Berlyno traukiniu atvažiavo į Piliavą (Piliau) ir iš ten į Klaipėdą šarvuočiu "Deutschland", kuris buvo lydimas kelių kariniu laivu. Tos dienos 10 val. ryto Klaipėdos uostas jau buvo pilnas mažesniųjų karo laivų, miesto gatvės apstatytos SA, gestapo agentais, kariuomene. Vokietininkai spietėsi uosto rajone ir gretimose gatvėse, kad padėkotų A.Hitleriui "už išlaisvinimą".

 Uoste jo laukė nacių patikėtiniai — dr. Neumann, Bertulaitis, Boettcher ir kiti. Hitleris, lydimas Himmlerio, pasisveikinęs su dr. Neumannu, automobiliu atvažiavo iš uosto Malkų gatve per Biržos tiltą į Teatro aikštę, kur iš teatro balkono į džiūgaujančią minią ("wir danken unserm Fuehrer") pasakė trumpą kalbą, pareikšdamas padėką už ištikimumą savo tautai ir tėvynei. Po to, Turgaus — Laukininkų — Biržos ir Malkų gatvėmis išvyko į uostą, iš kur, tos pačios dienos vakare, grįžo Vokietijon. Tuo būdu kovo 24d. Hitlerio visiškai oficialiai buvo pareikšta Klaipėdos ir krašto aneksija.


Hitleris Klaipedoje Paradas Birzos gatve 1939 kovo 23Paradas Biržos gatvėjė, 1939 m. kovo 23 d.Vokietijos padiktuotoje Klaipėdos krašto "perleidimo" sutartyje Lietuvai buvo įsteigta "laisva uosto zona", kur ji 99 metus galėsianti laisvai šeimininkauti, tvarkydama savo importą ir eksportą. Atsižvelgiant | Lietuvos valstybės įdėtą kapitalą Klaipėdos uostą plečiant ir tobulinant, Vokietija pasižadėjo neimti iš Lietuvos jokios nuomos, žadėta ir visokių kitokių lengvatų, tiek laivams po Lietuvos vėliava (neimti jokių uosto rinkliavų), tiek ekonominėms organizacijoms, turinčioms reikalų su uostu ir t.t. Ir pats Rytprūsių gauleiteris Erich Koch, kalbėdamas Klaipėdoje NSDAP steigiamajame susirinkime, viešai pareiškė, kad "kiekvieną lietuvį asmeniškai arba bet kokią lietuvišką įmonę ar įstaigą, veikiančią ar norinčią įsisteigti Klaipėdoje, jis imąs tiesioginėn savo globon ir teiksiąs tokiais atvejais visokių lengvatų, net pirmenybių".

Pasitinkamas vokieciu sarvuotis Wilhelm str 9Pasitinkamas vokiečių šarvuotis Fr.Vilhelmo g. 9Deja, tai tebuvo gražūs žodžiai. Kokia jo globa turėta galvoje, tuojau paaiškėjo po kelių dienų, kai buvo pradėtos uždarinėti likusios lietuvių mokyklos, krautuvės, bankai, transporto įstaigos, atskiri lietuviai pavesti policijos priežiūrai, lietuviškosios bibliotekos suverstos į gestapo rūsius, o vėliau išvežtos į popieriaus fabrikus. Partijos pareigūnai, pradėję važinėti po visą kraštą, draudė lietuviškai kalbėti, grasino už lietuvišką žodį apkaltinti juos tėvynės išdavimu, o kai kur ragino, išgirdus kalbant lietuviškai, "tokį niekšą sudoroti vietoje", nes čia niekada lietuvių nesą buvę ir dabar jau nėra likę...

Klaipėdos gatvėse gyvenimas kiek pagyvėjo. Privažiavo daug naujų žmonių iš Reicho, daugiausia tai buvo įvairūs partijos, gestapo, kariuomenės ir kitokie pareigūnai. Lietuviško žodžio gatvėje jau beveik nesigirdėjo, nes lietuviai nenorėjo susilaukti iš nacių paniekos ir persekiojimo.

Hitleris Klaipedoje 3Miesto gatvėmis...Hitleris Klaipedoje 5...į Teatro aikštęHitleris Klaipedoje 4Turgaus gatvė

Spausdinti