Šiandieninės Lietuvos pamario miestų ir miestelių atminimo želdinių atsiradimui praeityje didelės svarbos turėjo atminimo (mirties) kultūros puoselėjimo ir apželdinimo pradžia Klaipėdos mieste ir jos apylinkėse. Prie pirmųjų tokio pobūdžio įvykių priskirtinas 1820 m. sausio 7 d. miesto prekybininko, labdaros tiekėjo Juliaus Liudviko Vynerio (1795-1862) pasirašytas raštas, kuriuo miestui perleido priklausiusias žemes ir jų vietoje buvo įsteigtos Klaipėdos m. kapinės (šiandien vadinamos Senosiomis miesto kapinės). Patartas miesto tarėjo Miulerio savo lėšomis Vyneris pradėjo tiesti pasivaikščiojimo taką į Karališkąjį miškelį – Tauralaukį, po mirties pavadintas Didžiojo labdaros tiekėjo atminimui Vynerio promenada (Wieners Promenade).
Vynerio promenados pradžia. Liepojos ir Moltkės gatvių sankryža, 1915 m. Leidėjas: Johannes Schenke Inh. Kurt SiebertTai buvo XIX a. medžiais apsodintas kelias, kuris ėjo į Tauralaukį. Jo iniciatorius ir fundatorius buvo žydų tautybės klaipėdietis pirklys Julius Vyneris (Wiener). Jo vardu ir vadinta ši promenada – pasivaikščiojimo kelias. Kurį laiką šis kelias prasidėjo nuo buv. Pergalės aikštės (dab. Lietuvininkų a.), bet vėliau jo pradžia perkelta į buv. T. Armijos – Gogolio gatvių (dab. Šaulių - S. Dariaus ir S. Girėno) sankryžą. Vok. Wiener Promenade. Šis pavadinimas egzistavo iki 1939 m. aneksijos, kuomet buvo pakeistas į Tannenbergo vardą. Tuo metu vadinosi šiandieninės Šaulių ( buv. T. Armijos) gatvės atkarpa nuo Pergalės (dab. Lietuvininkų) aikštės iki metalinio pėsčiųjų tilto. (Tannenberg – Grunwald tai vietovė buvusioje Karaliaučiaus srityje, dabartinėje Lenkijoje, Olštyno vaivadijoje, kur 1410 m. Ordinas patyrė triuškinantį pralaimėjimą prieš lenkų, lietuvių ir kt. tautybių karius).
Klaipėdos krašto grąžinimo judėjimo pradžia laikoma 1843 m., kuomet daktaras Otto Friedrich‘as Reichel'is įsteigė „Sodų sąjungą“, kurios uždavinys buvo rūpintis miesto ir apylinkių želdynais. Jos narys, kopų sodinių priežiūros inspektorius Johann Riechert‘as plynėse, kur 1802 m. spalio mėn. susitiko Friedrichas Wilhelmas III su Aleksandru I, apsodino pušaičių sodinukais (Riechertsruh), vėliau pasodinti vaismedžių sodinukai, ir vieta pradėta vadinti „Karališkuoju miškeliu“ (Königswäldchen).
1859 m. vasario 14 d. Karaliaus įsaku Sąjungai suteiktos korporacijos teisės ir įpareigota „Karališkojo miškelio“ priežiūra. 1896 m. lapkričio 25 d. įsteigta „Klaipėdos ir jos apylinkių gražinimo ir svetimšalių pritraukimo sąjunga“ (Verein zur Verschönerung von Memel und Umgegend und zur Hebung des Fremdenverkehrs). Jos nariai rūpinosi miesto svečių pritraukimu, 1898 m. išleido „Iliustruotą vadovą po Klaipėdą ir jos apylinkes“. Didėjo dėmesys dvarų ir miestų parkams, seniems medžiams ir proginiams želdiniams, susirūpinta jų apsauga. Gražinimo įdėjos sklido į aplinkinius miestelius ir gyvenvietes.
Vynerio promenada, 1905 m.
Vynerio promedo pradžia...