Svarbų vaidmenį miestų gyvenime atliko prekyvietės. Ne taip kaip kituose senuosiuose Didžiosios Lietuvos miestuose, kur dažniausiai buvo prekiaujama aikštėse, Klaipėdoje prekyvietėms buvo pritaikomos gatvės.
Nuo 1595 m. Klaipėdos senamiestyje vykdavo mugės, kurios iki XIX a. tęsdavosi dvi savaites. Į jas suplaukdavo prekeiviai iš tolimiausių krašto vietovių. XVII a. lygiagrečiai augo dvi Danės senvagės atskirtos dalys: senamiestis ir vadinamasis Odų gatvelės rajonas, kuris vėliau pavadintas Friedricho miestu. 1722 m. šios dalys buvo sujungtos. Taip susiformavo vientisa šiandieninio senamiesčio teritorija.
Friedricho turgavietė.
XIX a.vidurys.
G.Valdhauerio litografija
Turgaus aikštė
Vienintelė stačiakampė turgaus aikštė Klaipėdoje atsirado XVIII a. pradžioje. Tai buvo privilegijuoto Friedricho priemiesčio turgus. Tačiau centrine prekyviete ji netapo. 1722 m. šis priemiestis buvo sujungtas su Senamiesčiu, o jo prekyvietė virto galvijų turgumi. Vokiečiai ir toliau jį vadino Frydricho, o lietuviai - Galvijų turgumi. Šalia turgavietės veikė karčemų-viešbučių. Ši senoji prekyvietė vienintelė tebeveikia iki šiol.
Friedricho turgavietė, XX a.pr.
Turgaus aikštė