Klaipėdos kareivinės
Kareivinių kompleksas, 1916 m. - neogotikos stiliaus pastatų kompleksas Klaipėdoje, Herkaus Manto g. 84, kuriame nuo 1993 m. yra įsikūręs Klaipėdos universitetas.
Kompleksas pastatytas XIX a. pab. - XX a. Ansamblį sudaro šeši neogotinio stiliaus raudonų plytų keturių aukštų su mansarda pastatai, kurių fasadai papuošti laiptuotais frontonais, smailiaarkėmis nišomis. Tinkuotos nišos kontrastuoja su raudonų sienų mūrais, tamsiomis majolikinėmis detalėmis apdailinti cokoliai, palangės. Kai kurių korpusų sienose derinamos raudono mūro ir šviesaus tinko juostos, primenančios fachverkinį karkasą. Kompleksas pastatytas Prūsijos karo ministerijos iniciatyva. Rekonstruotas 1923 m. Po 1945 m. buvo naudojamas sovietinės kariuomenės kareivinių poreikiams. 1993 m. perduotas Klaipėdos universitetui.
Ordino valdymo metais riteriai gyveno pilyje. XVI-XVII a. dalis garnizono įgulos buvo apgyvendinta Odų priemiestyje. XVII a., garnizoną padidinus, miestiečiams buvo uždėta kareivių apgyvendinimo prievolė, kuri panaikinta tik XIX a. pirmojoje pusėje. Karo ministerija garnizonui nuomodavo privačius, nuobodžios išvaizdos namus, kuriuos pradėta vadinti nuomojamomis kareivinėmis (Mietskaserne). Iki XIX a. pabaigos Prūsijos kariuomenės įgula Klaipėdoje buvo apgyvendinama miestiečių butuose.
Kareivinės, 1915 m.
Kareivinių pastatai, 1916 m.
Pirmosios kareivinės Klaipėdoje dislokuotai Vokietijos kariuomenės įgulai apgyvendinti buvo pastatytos 1876–1880 m. verslininko Sergies (jų pastatai išliko: Herkaus Manto g. 45, Kareivinių g. 2, 4). Vieta jiems parinkta už miesto, Zandvėro priemiestyje, nutiesta gatvelė pavadinta Kareivinių gatve. Pastatai suglausti galais, tinkuoti. Optiškai juos žemina karnizai; fasadus puošė virš pastogės išsikišę frontonėliai su arkatūriniais elementais. Langus ryškino apvadai, o pastatų kampus — lizenos, kiemo fasadai be architektūrinių detalių, monotoniški. Po pastatais įrengti pusrū-siai. Anksčiau už pastatų buvo nemažas kiemas, aplink kurį stovėjo įvairios paskirties statinių. XX a. pirmaisiais metais, kai kareivinės buvo jau nereikalingos (pastatytos naujos), manyta jose įrengti pigius butus darbininkams. Tačiau 1908 m. jos perduotos miesto vargšų globos draugijai, paverstos prieglauda. Neseniai abu kareivinių pastatai rekonstruoti, prarado pirminę išvaizdą.
Kareivinės Moltkės gatvėje, 1916 m. Atviruką išleido Hans Kuhnkies jr. Buchhandlung, Memel.
Kareivinių kompleksas, 1916 m.
XX a. pradžioje karo ministerija pradėjo statyti naują kareivinių kompleksą. Vieta parinkta užmiestyje, netoli miško. Statyba prasidėjo 1904 m., bet dėl statybininkų streiko kurį laiką buvo sustojusi. Tik 1906 m. darbai vėl pajudėjo. 1907 m. į šias kareivines persikėlė Klaipėdos garnizonas.
Dokumentiniai kadrai apie Lietuvos kariuomenės Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio
7-ąji pėstininkų pulką, filmavo Jonas Kazimieras Meilius, 1929 m. rugpjūčio mėn., Klaipėdoje.
Ansamblį sudarė 6 puikių raudonų plytų pastatai. Pratęsta dabartinė H. Manto gatvė (nuo Liepojos aikštės) iki kareivinių pavadinta generolo Moltkės vardu. Tačiau pagrindinių statinių fasadai buvo atgręžti ne į šią gatvę, bet į pratybų aikštę ir miestą. Ansamblio pagrindas - trys simetriškai išdėstyti korpusai: du kareiviams gyventi ir už jų, centre, žemesnis (vienaukštis su bokštu ir laikrodžiu) statinys kulto reikalams, čia buvo ir valgykla. Dydžiu išsiskiria (abu trijų keturių aukštų) gyvenamieji korpusai, kurių fasadai papuošti laiptuotais frontonais, smailiaarkėmis nišomis (šie elementai perimti iš gotikos). Tinkuotos nišos kontrastuoja su raudonu sienų mūru. Simetriškas pastatų išdėstymas klasicistinis.
Klaipėdos kareivinės, apie 1926 m.Kiti trys dviaukščiai korpusai išdėstyti laisviau, šoniniais fasadais jie pasukti j H. Manto gatvę: čia buvo štabas, sargybinė, gyveno karininkai, o viename iš jų buvo amunicijos sandėlis. Visus šešis kareivinių ansamblio pastatus jungia ne tik neogotikinis pobūdis, raudona plytų spalva, bet ir vienodos segmentiškos langų angos, taip pat žalios majolikinės detalės, kuriomis apdailinti cokoliai, palangės. Ansamblio architektūroje pasitaiko ir kitų iš viduramžių perimtų elementų. Pavyzdžiui, amunicijos korpuso sieną puošia dvi skydų pavidalo nišos (tokių skydų yra senųjų vokiečių miestų vartuose). Kai kurių korpusų sienose derinamos raudono mūro ir šviesaus tinko juostos, primenančios fachverkinį karkasą. Ansambliui griežtumo ir monumentalumo teikė ir metalinė tvora, kurios ažūrines sekcijas laiko aukšti mūriniai stulpai su betoninėmis „kepurėmis".
"Daimler" šarvuočiai Klaipėdos kereivinėse, 1920-ieji.Kareivinių poreikiams ansamblis buvo naudojamas iki 1993 m. Išvedant iš Lietuvos Rusijos Federacijos (buvusią TSRS) kariuomenę, 1992 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė karinį miestelį Klaipėdoje su apleistais kareivinių pastatais nutarė perduoti Krašto apsaugos ministerijai. Tačiau inicijavus 1991 m. įsteigto Klaipėdos universiteto vadovybei, miestelį nutarta perduoti Universiteto reikmėms. 1993 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdoje dislokuotos Rusijos kariuomenės karininkai pasirašė karinio miestelio su jame esančiais pastatais 25,6 ha teritorijos perdavimo Klaipėdos universitetui aktą. Tų pačių metų rugsėjo 1 d. ką tik atvėrusių savo kontrolės postus kareivinių paradų ir žygių treniruočių aikštėje, stebint dar nespėjusiems išvykti Rusijos kariams, įvyko naujųjų mokslo metų pradžios iškilmės. Oficialus vyriausybės nutarimas dėl kareivinių perdavimo Klaipėdos universitetui priimtas 1993 m. rugsėjo 17 d.
Pagrindinių šešių pastatų restauravimo darbai vyko 15 metų. 1996 m. vasario 28 d. buvo iškilmingai atidarytas pirmasis iš buvusių kareivinių komplekso pastatas, restauruotas Lietuvos valstybės, Klaipėdos „Naftos terminalo“ ir kt. rėmėjų lėšomis – Gamtos mokslų fakultetas. 1997 m. spalį į restauruotas patalpas įsikėlė Universiteto rektoratas. 2000 m. vasario 14 d. buvo atidarytas restauruotas Evangeliškosios teologijos centro pastatas; 2002 m. vasario 5 d. – baigtas restauruoti Humanitarinių mokslų fakulteto ir Sveikatos mokslų fakulteto pastatas; 2003 m. rugsėjo 1 d. – penktasis restauruotas statinys – universiteto knygynas; 2009 m. pradžioje – šeštasis ansamblio statinys – Universiteto Aula ir Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas (restauravimo metu buvo atstatytas pastato bokštelis ir jame įmontuotas laikrodis).
Klaipėdos universiteto pastatų kompleksas